Po komentarų apie žydus – nuosprendis Žemaitaičiui

Prašė 10 kartų didesnės baudos

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį Seimo nariui R.Žemaitaičiui dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žydus bei nacistinės Vokietijos Lietuvoje vykdyto Holokausto menkinimo skyrė subendrintą 5 tūkst. eurų baudą.

„Konstitucijoje garantuota laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nėra suderinama su nusikalstamais veiksmais <...> Saviraiškos laisvės įgyvendinimas, taip pat ir skelbiant kitų autorių tekstus, nėra beribis", - sakė teisėjų kolegijos pirmininkė Nida Vigelienė.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius siūlė skirti net apie 51 tūkst. eurų baudą.

Politikas teisme kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad turėjo vienintelį tikslą - atkreipti dėmesį į Izraelio veiksmus, komentarai nebuvo nukreipti prieš žydų tautą. R.Žemaitaitis tvirtina, kad nuosprendį apskųs.

Citavo ir skaičiuotę

Kaip skelbta, prokuroras teisme citavo įvairius R.Žemaitaičio įrašus. Pavyzdžiui, komentare dėl Izraelio pajėgų okupuotame Vakarų Krante nugriautos palestiniečių pradinės mokyklos tvirtinta: „Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: „Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką."

Atkreiptas dėmesys ir į tokias mintis: „Buvo Holokaustas žydų, bet dar didesnis holokaustas lietuvių buvo Lietuvoje! Jei mūsų juokdariai politikai Izraelyje atsiprašinėja žydų, tai kada žydai atsiprašys mūsų?"

Valstybės kaltintojas pastebėjo, kad politikas nurodė Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė žydai, o ne naciai.

Be to, kaltinamajame akte nurodyta, jog 2023 m. gegužės 9-ąją Seime pasakytoje kalboje R.Žemaitaitis viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją ir kt.

Svarbiau - kaip išsireikšta

Kaip nustatė teismas, politikas savo feisbuko paskyroje paskelbė kelis įrašus, kuriuose tyčiojosi iš žydų tautybės asmenų, niekino ir skatino neapykantą jų bendruomenei. Pažymėta, kad naudota žeminanti, žmogaus orumą niekinanti ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstanti kalba.

„Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl įrašų, kuriuose buvo vartojama antisemitinė skaičiuotė, pažymėjo, kad svarbu yra ne tai, jog, kaltinamojo teigimu, jis išsakė savo kritišką nuomonę į atitinkamus įvykius, kad rėmėsi patikimais šaltiniais, bet tai, kaip tai yra padaryta, kokiais žodžiais išreikšta", - aiškino N.Vigelienė.

Pasak jos, pacituota skaičiuotė nėra uždrausta vartoti, bet nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir veiksmų pavojingumo nešalina.

Pamoka dėl Holokausto

Teismas nusprendė, kad nemaža dalis R.Žemaitaičio pasisakymų pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų atstovus kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.

Atskirą vertinimą teismas skyrė įrašui, kuriame Holokaustas sugretintas su lietuvių patirtomis sovietinėmis represijomis: „Teismo nuomone, toks pareiškimas paneigia Holokausto istorinį unikalumą ir bando jį sumenkinti, kartu klaidinančiai perteikdamas faktus apie žydų istoriją ir jų patirtas sistemines masines žudynes. Kolegija pabrėžė, kad Holokaustas buvo tikslingas etninis naikinimas, tuo tarpu trėmimai buvo politinio persekiojimo forma, todėl šias tragedijas gretinti tokia forma yra netikslu ir negali būti laikoma sąžininga ar teisėta istorinio diskurso dalimi."

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis kai kuriais atvejais bandė aiškinti savo įrašus apsirikimu ar netiksliomis formuluotėmis. Pavyzdžiui, R. Žemaitaitis teigė, kad vietoje Pirčiupių kaimo žudynių buvo ketinęs nurodyti Kaniūkų įvykius.

Ne visi politiko pasisakymai, anot teismo turėjo nusikalstamos veikos požymių. Pavyzdžiui, jo susirašinėjimas su žurnaliste Rūta Janutiene nebuvo pripažintas užgauliu, nors jame ir buvo istoriškai netikslių teiginių.

Kalba apie politinę karuselę

Ši byla teisme atversta pernai rugsėjį - prieš pat rinkimus į Seimą. Jau tuomet R.Žemaitaitis „Vakaro žinioms komentavo: „Akivaizdu, kad byla - tai politizuotas sprendimas. Pirmą kartą šalies istorijoje nesudėtingoje byloje kaltinamąjį aktą teikė pats Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas. Be to, bandoma visais įmanomais būdais parodyti, kad esu blogis, antisemitas, nors tam nėra jokio pagrindo."

Nuosprendžio išvakarėse politikas, savo bylą lygindamas su laidų vedėjo Algio Ramanausko viešais pasisakymais, „Eltai" pastebėjo: „Žmogus pasiūlė iššaudyti rusakalbius arba besiklausančius rusiškos muzikos ir jam net nepradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra nusikaltimo sudėties. Net baisiau negali būti, kai siūlo šaudyti. Aš ramus esu, nebent žmonės galės pamatyti dvigubus standartus."

Vakar partija „Nemuno aušra" savo feisbuko paskyroje pastebėjo: „Neapykantos ir susidorojimo žibalas vėl išpiltas. Politinė karuselė toliau sukasi. Deja, tokia eiga neabejotinai sudaro ir tam tikrą kurstymo galimybę. Kviečiame žmones nepasiduoti provokacijai ir vengti tautinės nesantaikos.ir kuo labiau įjungti kritinį mąstymą bei nepamiršti budrumo prie rinkimų balsadėžių."

Grėsė apkalta

Kaip rašė „Vakaro žinios", po pirmųjų R.Žemaitaičio komentarų feisbuke jį ėmė vanoti Izraelio, Vokietijos, JAV ambasadoriai, kilo aistros Seime ir kt. Aiškinta, kad esą politikas siekė legitimuoti antisemitines nuostatas bei susidorojimą su žydais. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė 2024 m. pradžioje paprašė panaikinti parlamentaro R.Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Už tai nubalsavo 77 Seimo nariai.

2023 m. lapkritį R.Žemaitaičiui norėta pradėti apkaltą ir kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl teiginių įvertinimo. Šis konstatavo, kad R.Žemaitaitis sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Kaip tuomet diskutuota, jis tapo bene pirmuoju politiku Lietuvoje, kuriam apkalta grėsė ne dėl to, ką jis padarė, o dėl to, ką parašė socialiniame tinkle, svarstyta, ar KT nenuėjo politinės cenzūros keliu ir pan.

Tuomet politikas pats paprašė Vyriausios rinkimų komisijos panaikinti jo mandatą. Taip buvo išvengta apkaltos procedūros, po kurios politikas būtų negalėjęs 10 metų kandidatuoti rinkimuose, išskyrus Europos Parlamento rinkimus.