1 nuotr.Per pastaruosius penkerius metus į Užimtumo tarnybą kreipėsi apie 2,7 tūkst. romų tautybės asmenų, tačiau įsidarbinti pavyko vos trečdaliui – 29,3 proc., arba 790 klientų.
Įsidarbinimo dinamika aptariamu laikotarpiu išliko panaši: daugiausia romų įsidarbino 2024 m. (176), mažiausiai – 2022 m. (133).
Pernai darbo rinkoje įsitvirtino 163 romai.
Pasak Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėjos Ingos Nomeikienės, vienas didžiausių iššūkių įsidarbinant yra žemas išsilavinimo lygis.
„Apie 30 proc. šių klientų neturi pradinio išsilavinimo, o daugiau nei pusė yra įgiję tik pradinį ar pagrindinį. Neraštingumas būdingas dažnam vyresnio amžiaus romui. Tik pavieniai asmenys turi vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Neretai pirmiausia darbo ieškantiems romams reikia individualių konsultacijų, atvejo vadybininkų paslaugų ir kompleksinių sprendimų“, – pranešime sakė I. Nomeikienė.
Be to, įsidarbinimo procesą romams apsunkina ribota darbo patirtis, nereguliarus bendradarbiavimas su konsultantais, pasitikėjimo stoka institucijomis.
Anot Užimtumo tarnybos, šios tautybės asmenys dažniausiai įsidarbina biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, statybininkais, pakuotojais, kambarinėmis, kiemsargiais, sunkvežimių vairuotojais, taip renkasi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.
Darbo ieškančių romų pageidavimai darbui taip pat panašūs.
Dažniausiai ieškoma nekvalifikuoto darbo: indų plovėjo, kiemsargio, virtuvės pagalbinio darbuotojo, valytojo, kroviko, pardavėjo ar lengvojo automobilio vairuotojo.
Vilniuje per penkerius metus registravosi 505 romai, Kaune darbo ieškojo 233, Jonavoje – 321 ir Vilkaviškyje – 197 šios tautybės žmonės.
Šių metų kovo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 435 romai.
