1 nuotr.Valdantieji parengė naujas visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisas, kuriomis, pasak socialdemokratų frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, siūloma normalizuoti LRT generalinio direktoriaus ir tarybos santykius.
„Pastarojo meto įvykiai atskleidė LRT vadovybės ir aukščiausiojo LRT valdymo organo – LRT tarybos – santykių krizę. Nueita iki tokių kraštutinumų, kad LRT vadovė apkaltino LRT tarybą siekiu „užvaldyti“ nacionalinį transliuotoją. (...) Ekspertų nuomone, tokią krizę lėmė konservatorių kadencijos metu sujauktas įstatymas, kai LRT tarybos vaidmuo buvo redukuotas siekiant įtartinų tikslų“, – pranešime cituojama O. Leiputė.
Naujais pakeitimais valdantieji siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius į pareigas būtų skiriamas ir atleidžiamas tarybos slaptu balsavimu.
Taip pat siekiama nustatyti, kad LRT vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl nepasitikėjimo, jei netinkamai vykdo funkcijas ar taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos. Pažymima, kad už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė tarybos narių.
O. Leiputė taip pat pažymėjo, kad, pažvelgus į Europos nacionalinių transliuotojų reglamentus, slaptas balsavimas ir daugiau nei pusės balsų nuostata yra įprasta praktika.
„Neabejojame žurnalistų nuoširdumu ginant laisvą žodį, tačiau prašome pripažinti, kad situacija, kai nacionalinio transliuotojo vadovybė įnirtingai konfrontuoja su nacionalinio transliuotojo taryba, tam pasitelkdama nacionalinio transliuotojo resursus, reikalauja sprendimų“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad Seimas pradėjo svarstyti nevienareikšmiškai vertinamą siūlymą supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Dėl Seime kelią besiskinančio įstatymo projekto, žurnalistų vertinimu, keliančio grėsmę LRT nepriklausomumui, antradienį įvyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Jame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų.
Kritiką siūlomoms pataisoms yra išreiškusios ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.
Pirminiame projekte, kuriam parlamentarai pritarė po pateikimo, buvo siūloma numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais, tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Tiesa, praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas nusprendė pavesti Vilniaus universiteto ekspertams atlikti įstatymo pataisų, kuriomis siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, poveikio vertinimą. Iki kol vertinimo išvados nebus pateiktos, projektas negalės būti svarstomos nei Seime, nei Kultūros komitete.
