Orinta Leiputė: teikiant naujas LRT įstatymo pataisas yra taisoma klaida

„Po pirmųjų pataisų pateikimo, matydami ir girdėdami, kad jos yra kritikuotinos, (girdėdami – ELTA) pasisakymus ir visuomenės, ir žurnalistų, buvo priimtas sprendimas koreguoti ir teikti naujas“, – žurnalistams Seime teigė O. Leiputė.

„Aš jau paaiškinau, kad pirminės pataisos, kurios buvo teikiamos, manome, kad jos nėra geros, todėl yra pateikiamas naujas projektas. Yra taisoma klaida“, – pridūrė ji. 

Tiesa, ketvirtadienį Seime teikiamą projektą siūloma svarstyti jau kitą savaitę vyksiančiame posėdyje. 

Paklausta, kodėl norima taip skubiai priimti naująsias pataisas, O. Leiputė pažymėjo, kad tokiu būdu siekiama išspręsti daug diskusijų keliantį klausimą. 

„Šis procesas yra pradėtas ir jį norisi užbaigti, kad pasibaigtų tokie dalykai, kurie vyksta dabar – nesutarimas, diskusijos. Yra įvairių pasisakymų visuomenėje, tai norėtųsi šitą klausimą išspręsti iki pabaigos“, – dėstė socialdemokratė. 

Pasak jos, su žurnalistų bendruomene šiuo klausimu bus diskutuojama, jei pataisos įveiks pirmąjį balsavimą Seime.

„Pirmiausia, ženkime tą pirmą žingsnį. (...) Jeigu įvyks pateikimas, tai komitetui įtraukus į savo darbotvarkę diskusijos prasidės, bus klausymai ir visi kiti dalykai“, – sakė O. Leiputė.

„Praktika yra įvairi ir paprastai, kai yra dėl ko diskutuoti, yra projektas, pasiūlymas – dėl jo ir diskutuojama. Proceso eigoje nuo pateikimo per svarstymą, klausymus gali kisti, įvertinus visus teikiamus pasiūlymus“, – pridūrė parlamentarė. 

Tuo metu atsakydama, kodėl šiuo metu reikalingi tokie pokyčiai, politikė užsimena apie „ydingą vadovo skyrimo tvarką“. 

„Atsimename ir praktiką, kokia buvo anksčiau, kad yra ydinga tvarka skiriant. Jau kalbėjome ir su jumis, kad buvo, turbūt, iš trečio karto apskritai įvykęs konkursas“, – tikino O. Leiputė.

„Tai yra bendrai tvarka“, – paklausta, kuo paskyrimas susijęs su atleidimu, atsakė politikė. 

Kaip skelbta, trečiadienį parlamentarai registravo naują įstatymo projektą, numatantį supaprastinti visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. 

Siūloma numatyti slaptą balsavimą, skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių. Taip pat siūloma, kad LRT vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl nepasitikėjimo, jei netinkamai vykdo funkcijas ar taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos. 

Be to, pažymima, kad už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12. 

Tai jau ne pirmas parlamentarų įstatymo projektas, kuriuo siūloma supaprastinti visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką. Lapkričio pabaigoje Seimas po pateikimo buvo pritaręs „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų inicijuotam įstatymo projektui.

Juo siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos – prie Seimo surengtas protestas, iki šiol raginama pasirašyti peticija prieš galimą LRT politizavimą. Peticiją jau pasirašė beveik 140 tūkst. žmonių.

Žurnalistų bendruomenė reikalavo valdančiuosius atmesti bet kokias su LRT vadovo atleidimo tvarka susijusias pataisas. Kitu atveju – prieš inicijuojant pokyčius tartis su bendruomene.