Neliko Epšteino, bus koks nors Dubajaus Alibaba. Irgi sutaisys smuiką

Maskatuojančios prieš eilinius lietuvius „Prada", „Hermes" rankinėmis, taip vadinamomis „tašėmis", kartais net brangesnėmis už Žirmūnų butą.

Neišlipančios iš spalvingų žurnalų, gyvenimo būdo laidų, kur giriasi, jog viską pasiekė savo talentu, sunkiu darbu, o veidukai nesensta „dėl geros genetikos".

Todėl kyla klausimas - kam „atsilikėlėms" lietuvėms mokytis, dirbti, imti paskolas, ilgai taupyti pirmam įnašui už būstą, jei gali susipažinti su labdaringaisiais Džefriais ar Alibabomis?

Lietuva šiuo metu įnirtingai baisisi, koks tas amerikonas Džefris baisus pedofilas. O mes, lietuvaičiai, apie tai šiukštu nežinojome. Ajajai, nė už ką! O kam baisėtis? Sveikiau - didžiuotis.

Lietuva šiomis dienomis paviešintuose Dž. Epšteino dokumentuose paminėta beveik 1300 kartų, o Latvija - tik 500 kartų.

Galime girtis, jog lietuvaitės už latves beveik trigubai patrauklesnės. O prisiminus Epšteino kryptelėjimus, galėtume teigti, jog nukrypimams Lietuvoje didesnė rinka.

Taip pat galėtų reikšti, jog Lietuvoje sutenerių yra daugiau nei Latvijoje. O Vilniuje gražuolių ir sutenerių daugiau nei Kaune. Nes Vilnius Epšteino dokumentuose paminėtas 1100 kartų, o Kaunas - 60 kartų.

Tai reikštų, jog lietuviškiausias Lietuvos miestas Kaunas labiau spinduliuoja savo vidiniu, sielos grožiu. Tokį grožį gana sunkoka konvertuoti į firminę „tašę". Veikiau į maldaknygę. Todėl vilnietės šiuo klausimu praktiškesnės.

Pasivožę po puodu

Dabar visi labai ištįsusiais, sielvartingais veidais bylojame apie blogąjį Džefrį. Pedofilą, bendravusį su Lietuva, kurioje, kaip mums kalte įkalta, jokio pedofilų tinklo nėra. Mes nuo pasaulio pedofilų tinklo, matyt, pasislėpę. Apsivožę su puodu. Visur yra, o mes saugiau po puodu tupime. Kad, kaip dabar madinga sakyti, „nepatirtume reputacinės žalos".

Nors pačioje Lietuvoje nėra labai sudėtinga užsisakyti erotinį masažą ar panašią reputacinę žalą. Kam tų tikrųjų aukų, jei galima susirasti nebrangią nimfomanę ar šiaip neskrupulingą praktikę, kuri, teisėsaugai užgriuvus, suvaidins prieš karitietes auką.

Bet geriau lindėti po puodu ir įsivaizduoti, jog pas mus viskas kitaip. Įkyriai propaguoti suabsoliutintą seksualinės aukos vaizdinį. Naivią, apgautą kaimietukę iš daugiavaikės asocialios šeimos.

Nors Epšteinas taisė smuikus toli gražu ne tokioms. Sprendžiant iš susirašinėjimų, naivių nepasitaikė. Tik supratingų ir anoreksikių. Todėl gal užteks tartiufiškai baisėtis? Pas mus, paisančius moralės, tik įkainiai mažesni. Tai yra, didesnis išnaudojimas. Niekas už tokią vietinę veiklą nepataisys smuiko, nefinansuos mokslų ir neišnuomos Niujorke buto. Firminei „tašei" taip pat neužteks.

Prestižas...

Dabar buvo blogasis Džefris. Po kurio laiko gal išlįs dokumentai apie kokį nors labai blogą Dubajaus veikėją Alibabą. Nes lietuvaitės Dubajaus taip pat nevengia. Ir tai yra toli gražu ne XXI amžiaus problema. Geišas, eunuchus, odaliskas, heteras, eskorto damas, raudonųjų žibintų kvartalus, net ir pedofiliją sugalvojo ne XXI amžius.

Antikos graikų dievas Dzeusas taip pat turėjo mylimą berniuką Ganimedą ir jam labai pavydėjo Dzeuso žmona Hera. Marija Antuanetė ištekėjo už būsimo Prancūzijos karaliaus būdama 14-os metų. Biblija taip pat kalba apie Sodomą ir Gomorą. Tik, matomai, tada buvo atsiskaitoma ne „Prada" rankinėmis. O Lietuvoje „aukštas prestižas" sudaiktintas iki „tašės".

Tad ko stebėtis, jog TV žiūrovai taip mėgsta laidas, kur laidos vedėja virpančiu iš pagarbos balseliu kalbina „daug pasiekusį" gyvąjį daiktą. Užsienio viloje, prie baseino išsidrėbusią „blondę", kuriai rūpi visai ne turtai, bet vidinis pasaulis. Todėl apsigyveno pas labai sportišką, jaunatvišką, tik trigubai vyresnį dieduką - savo pirmąją didžiąją meilę. Kol pro duris neišgrūs.

Profesija - kaulytojas

Tokie kaip Dž.Epšteinas puikiai žino, jog pasaulis daug ydingesnis nei atrodo. Bet turtingieji sekso nekaulija. Jie jį perka. Arba šiaip gauna. Nes turtingais žavimasi. O neturtingose šalyse dominuoja kaulijimas. Ne sekso, bet pinigų. Neturtingoje Afrikoje tave sekios kaulijantys vaikai, arabų kraštuose - graibstys už skvernų įkyrūs prekeiviai.

Lietuvoje taip pat dominuoja kaulytojai. Tarybiniais laikais kaulijome iš Amerikoje gyvenančių giminaičių siuntinių. Ypač - firminių džinsų. Atkūrus nepriklausomybę, mūsų kultūrinis-mokslinis elitas, tarsi visiški pusbadžiai „bomželiai" puolė kaulyti pinigų iš milijardieriaus, filantropo Džordžo Soroso (George Soros). Savigarbos saugikliai nesuveikė.

Ir pavieniui kaulijo, ir per 26-ias Atviros Lietuvos Fondo įsteigtas nevyriausybines organizacijas (NVO). O ir dabar mūsų NVO prie visokių fondų lipte prilipusios.

Lietuvoje 1,4 mln. gyventojų vis dar dirba, tačiau apsukriausieji jau prilipę prie įvairių fondų ir jų projektų kaip magnetukai prie šaldytuvų. Panašiai prilipo ir prie pedofilo Džefrio projektų. O ką? Juk visi nori pasinaudoti pažintimis ir ką nors gauti. Jei nenorėtų ko nors gauti, gal žmonės iš viso nustotų pažindintis.

Pavyzdžiui, Laisvės partija savo kandidatui į Lietuvos prezidentus Dainiui Žalimui nupirko kostiumą. Galima pagalvoti, kad buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D.Žalimas neišgalėjo už savo pinigus įsigyti kostiumo. Vaikščiojo apibrizgusiomis rankovėmis.

Tad ko piktintis, jei vienam renginių organizatoriui ir jo balerinai žmonai, ne kartą gavusiems pinigų iš Epšteino, taip pat nesuveikė savigarba? Jei kokio nors mikrorajono vaikai sužinotų, jog gatvės gale kažkoks trenktas dėdė dalina saldainius, ten subėgtų visi to mikrorajono mažiai. O suaugę pripuola prie visokių Sorosų ir Epšteinų. Remdamiesi išmintimi „jei duoda - imk, jei muša - bėk".

Dėkingumas

Kitas klausimas - kaip Epšteinui atsidėkota už jo gerumą. Parašius „ačiū" ar originaliau. Parūpinus asistentę 21-14 metų. Tikėtina, jog padėkota mandagiai, nes Džefris testamentu paliko vienai lietuvaitei 3 mln. JAV dolerių.

Dabar oponentai piktinasi, kodėl lietuvaičiai ėmė pinigus žinodami, jog Džefris buvo nuteistas už pedofiliją. Ne tik ėmė, bet dar rašė, kad juo žavisi, norėtų daug ko iš jo išmokti. O kas čia nuostabaus?

Pabūsiu ciniška, bet jeigu mūsų garsusis pedofilas Čekanavičius būtų buvęs ne visiškas skurdžius, bet milijardierius, iš jo pinigų būtų ėję skolintis pusė Vilijampolės, jo baidytųsi bent trečdalis prokurorų, o menininkai ir partijos slapčia kaulytų finansinės paramos.

Tokį mecenatą traktuotų kaip padorų keistuolį. Su vienu pikantišku trūkumu. O šiaip normalus žmogus, nes su kaimynais sveikinasi.