Nausėda: pasiremdama į laisvės tradiciją, Lietuva iš naujo atrado save, kaip nepriklausomą Europos valstybę

„Bėgant metams, Vasario 16-osios reikšmė nenustoja augti. Ir kuo didesnis tampa atstumas laike, tuo svarbesnis istorinis Lietuvos Tarybos apsisprendimas. Tuo labiau jis praeities fone išryškina tiek mūsų dabartį, tiek ir ateities kryptį“, – iškilmingoje Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje pirmadienį kalbėjo prezidentas. 

„Vasario 16-oji pasiekė Lietuvos žmones po daugiau nei 120 metų nelaisvės. Pasiekė po brutalių padalijimų, okupacijos, numalšintų sukilimų, tautinės priespaudos. Išsivadavimas atėjo pamažu, bet užtikrintai. Paskelbus Nepriklausomybės Aktą, prireikė beveik devynių mėnesių, kad darbą pradėtų pirmoji šalies Vyriausybė. Praėjus beveik metams, kovose už nepriklausomybę žuvo pirmasis karys savanoris – Povilas Lukšys“, – tęsė jis. 

Prezidentas, kreipdamasis į susirinkusiuosius Daukanto aikštėje, akcentavo, kad valstybės atkūrimas leido Lietuvai iš naujo atrasti savo tapatybę bei tapti savarankiška Europos valstybe. Be to, atkurta Lietuvos valstybė, pasak šalies vadovo, tapo platesnių istorinių pokyčių ir naujos Europos gimimo simboliu.

„Pasiremdama į ilgaamžę laisvės tradiciją, Lietuva iš naujo atrado save, kaip nepriklausomą Europos valstybę. Unikalią, vienintelę tokią valstybę – lietuvių tautos namus. Namus, kuriuos reikia gerbti, puoselėti ir ginti – visomis jėgomis, karštai ir su didžiausiu pasiaukojimu“, – kalbėjo G. Nausėda. 

„Būtent šis Lietuvos išskirtinumas, šis patriotinės meilės proveržis kartu žymėjo ir naujosios Europos gimimą. Kildama iš Pirmojo pasaulinio karo sugriautos imperinės santvarkos griuvėsių, Europa pasirėmė nauja galinga jėga – tautų apsisprendimo teise. Seniai regėta įvairovė tapo nauja politine realybe, kurios niekas nebegalėjo užgniaužti“, – akcentavo jis. 

Baigdamas savo kalbą, G. Nausėda pabrėžė, jog dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Europai kaip niekad svarbu laikytis išvien bei nepasiduoti. 

„Šiandien Lietuva – ne tik nepriklausoma šalis, bet ir neatskiriama demokratinių Europos valstybių šeimos dalis. Pripažindami įvairovę, mes karštai siekiame vienybės, kaip taikos, klestėjimo ir bendrų veiksmų pamato. Kartu mes esame stipresni ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Šiandien, kai priešiškos jėgos mėgina atsukti laiką atgal, paneigti demokratinius pasirinkimus, skirstyti Europą ir pasaulį įtakos zonomis, galiausiai – atkurti brutalų imperinį valdymą, turime laikytis išvien ir duoti atkirtį“, – kreipdamasis į susirinkusią minią sakė prezidentas. 

„Laisva Lietuva visada žengs keliu, kurį nubrėžė mūsų protėviai – daugelio sukilimų, nepriklausomybės kovų, pasipriešinimo dalyviai. Kartą pasirinkusi Vakarus, Lietuva visada bus Europoje – ir su Europa. Tad būkime tvirti, būkime stiprūs, būkime drąsūs lietuviai. Būkime europiečiai“, – ragino jis. 

ELTA primena, kad pirmadienį Lietuva mini 108-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.