1 nuotr.Namo šeimininkė pasikvietė gyventi kartu sutuoktinių porą, su kuria jos nesiejo giminystės ryšiai. Po savininkės mirties pareiškėja toliau prižiūrėjo namą ir mokėjo komunalinius mokesčius. Tačiau tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad mirusioji testamentu visą savo turtą paliko pusseserės dukrai.
Tauragės apylinkės teismas atmetė Šilalės rajono gyventojos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - kad ji po namo savininkės mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Kaip pranešė teismas, E.K. siekė pasinaudoti įstatyme numatyta vienu iš palikimo priėmimo būdų, kai asmuo laiku nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradeda prižiūrėti ir valdyti paveldimą turtą. Tokiu atveju teismo sprendimu gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, leidžiantis asmeniui paveldėti turtą.
Teismui pareiškėja nurodė, kad ją ir jos sutuoktinį velionė pasikvietė gyventi kartu. Jie gyveno viename namo gale, o namo savininkė - kitame. Moteris teigė, kad prižiūrėjo visą sodybą, padėdavo savininkei. Po jos mirties 2014 m., pareiškėja liko ir toliau gyventi name, jį prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius - ten gyvena jau daugiau kaip 30 metų.
Visgi teismas nurodė, kad faktinis turto valdymas, kai pareiškėjos su velione nesieja jokie giminystės ryšiai, nesuteikia teisės paveldėti turtą. Įstatyme numatytas galimų įpėdinių, susijusių giminystės ryšiais, sąrašas yra baigtinis. Jei nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, turtas pereina valstybei.
Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad mirusioji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pusseserės dukrai. Ši apie testamentą sužinojo tik tuomet, kai teismas ją įtraukė į bylą kaip suinteresuotą asmenį.
Pareiškėja taip pat buvo pateikusi alternatyvų reikalavimą - pripažinti, kad ji įgijo nuosavybės teises į sodybą įgyjamosios senaties pagrindu. Tačiau teismas šį prašymą taip pat atmetė. Buvo nurodyta, kad įgyjamąja senatimi gali pasinaudoti asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet daiktą įgijo sąžiningai ir jį teisėtai, atvirai, nepertraukiamai bei kaip savo valdė ne trumpiau kaip 10 metų, o per minėtą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet ja nepasinaudojo.
Nors E.K. ir valdė sodybą ilgiau kaip 10 metų, teismas pažymėjo, kad gyvenamasis namas ir kito statiniai Nekilnojamojo turto registre iki šiol įregistruoti buvusios savininkės vardu.
Sprendimas gali būti skundžiamas.
