Matulionis apie kovą su dezinformacija: atsakomybės griežtinimas yra kelias, kuriuo turėtume eiti

„Manyčiau (…), kad atsakomybės griežtinimas yra kelias, kuriuo turėtume eiti. Dezinformacija gali kelti didžiulių problemų Lietuvoje ir sukeliant tam tikras baimes visuomenėje, destabilizuojant padėtį visuomenėje“, – pirmadienį žurnalistams sakė šalies vadovo patarėjas. 

„Todėl, sakyčiau, net tam tikras kriminalizavimas būtų kelias į priekį. Yra tam tikrų iniciatyvų Seime. Aš tikiuosi, kad judėsime link to“, – akcentavo jis. 

Kaunas: neatsakingas elgesys turi sulaukti griežtesnių veiksmų 

Panašios pozicijos laikosi ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo teigimu, neatsakingas elgesys, kuriant bei skleidžiant dezinformaciją, turėtų sulaukti griežtesnio vertinimo. 

„Tobulėjant technologijoms, vis aktyviau naudojant tą patį dirbtinį intelektą, socialiniuose tinkluose matome, kaip nesudėtinga yra iškreipti duomenis ir sukurti naujus filmukus arba vaizdinius, kurie neatitinka realybės, ir žmonės pradeda tuo tikėti, o tai yra būtent ta dezinformacija. Tad toks neatsakingas elgesys, faktas, kad turi sulaukti griežtesnių veiksmų ir sankcijų“, – tikino ministerijos vadovas. 

„Kiekvieną kartą objektyviai vertiname. Technologijos, deja, tobulėja greičiau nei pareigūnai spėja, sakykime, prisitaikyti. Bet pareigūnai greitai adaptuojasi ir galiausiai pasiveja“, – kalbėjo R. Kaunas. 

Kaip skelbta, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) užsakymu atliktas jungtinis tyrimas apie dezinformaciją Lietuvoje parodė, jog beveik pusė šalies gyventojų (49 proc.) dažnai su ja susiduria. Pasak tyrėjų, nors daugelis gyventojų aktualią informaciją bei naujienas sužino iš tradicinių žiniasklaidos kanalų, per socialinius tinklus, kurie dažnai veikia kaip atskira sistema, skatinanti poliarizaciją, neapykantą bei institucinį nepasitikėjimą, juos pasiekia dezinformacija. 

Pasak tyrėjų, viena pažeidžiamiausių grupių tampa jaunuoliai, dažniausiai besinaudojantys socialiniais tinklais kaip naujienų šaltiniais.