Marijampolės savivaldybės darbuotojai neišmano įstatymų?

Užsitęsusi istorija

Dainius patikslino, kad viskas prasidėjo nuo to, jog jiedu kartu su žmona ne kartą raštu kreipėsi į Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) pirmininką. Jo buvo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su bendrijos valdymu, mokesčių paskaičiavimu, sutarčių, susijusių su bendrijai teikiamomis paslaugomis, pateikimu ir t. t. Kadangi reikiama informacija taip ir nebuvo gauta, sutuoktiniai kreipėsi į Marijampolės savivaldybę, prašydami atlikti neplaninį bendrijos patikrinimą.

Administracijos direktoriaus atsakymas Dainiaus irgi netenkino, todėl jis užsirašė į priėmimą pas miesto merą Povilą Isodą. Kai po kelių atidėliojimų susitikimas visgi įvyko, jis Dainių bei jo žmoną nuvylė labiau, negu ankstesni savivaldos atsakymai.

Pasak sutuoktinių, P.Isoda su jais bendravo nemandagiai, reikalavo nenurodinėti, ką jam daryti, o galiausiai interesantams parodė duris pareikšdamas „Neūkaukite čia. Jei kažkas nepatinka, eikite už durų ir ten šūkaukite".

Kadangi visi sutuoktinių bandymai priversti savivaldybę atlikti savo pareigą atsitrenkė į neįveikiamą sieną, vyras nusprendė savo istoriją papasakoti viešai.

Savivaldybė visuomet „teisi"

Po marijampoliečio laiško, redakcija raštu kreipėsi į Marijampolės savivaldybę ir paprašė patikslinti ar tikrai meras P.Isoda taip bendrauja su interesantais bei kodėl savivalda liko kurčia žmonių prašymams. Atsakymas atėjo labai „valdiškas".

„Kiekviena situacija nagrinėjama vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Minimi asmenys teisės aktus interpretuoja savaip, o mūsų vertinimu - klaidingai. Administracija laikosi teisės aktų nuostatų ir veikia pagal jiems suteiktas kompetencijas. Jeigu gyventojai mano, kad jie yra teisūs, yra procedūros kaip apskųsti administracijos sprendimus ir bandyti teisine tvarka įrodyti savo nuomonę", - buvo rašoma jame.

Komentuoja advokatas Mažvydas Misiūnas:

Įvertinus pateiktus dokumentus - Marijampolės savivaldybės atsakymus, gyventojo kreipimusis, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. sprendimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. nutartį civilinėje byloje - darytina nedviprasmiška teisinė išvada, jog savivaldybė turi pareigą užtikrinti realią ir veiksmingą bendrijų, administratorių bei jungtinės veiklos sutartimis įgaliotų asmenų veiklos kontrolę. Ši funkcija nėra diskrecinio pobūdžio ar grindžiama „gera valia" - ji yra įstatymu nustatyta pareiga, kylanti iš Vietos savivaldos įstatymo bei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo.

Minėtuose teisės aktuose savivaldybei pavesta užtikrinti, kad daugiabučių valdymo organai veiktų teisėtai, o gyventojų lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį. Papildomai ši pareiga grindžiama ir Civiliniu kodeksu, kuriame įtvirtinta savivaldybių atsakomybė už tinkamą bendrojo naudojimo objektų administravimą tais atvejais, kai savininkai savo pareigų neatlieka. Todėl savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, veikia ne kaip tarpininkas tarp bendrijos ir gyventojo, o kaip kontrolės institucija, turinti įgaliojimus atlikti neplaninius patikrinimus, reikalauti dokumentų ir vertinti valdymo organų sprendimų teisėtumą.

Marijampolės savivaldybės administracijos atsisakymas atlikti neplaninį DNSB patikrinimą, motyvuojant tuo, kad tai esą „civilinis ginčas tarp gyventojų ir bendrijos pirmininko", yra akivaizdžiai priešingas įstatymo nuostatoms ir pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus teisėtumo, objektyvumo ir rūpestingumo principus. Toks atsisakymas, kai institucija nenagrinėja pateiktų faktinių aplinkybių ir formaliai nukreipia pilietį į teismus, laikytinas neteisėtu neveikimu viešojo administravimo srityje, o ne kompetencijos ribų laikymusi.

Administracinių ginčų komisijos praktika patvirtina šią poziciją. 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Komisija panaikino savivaldybės atsakymą, kuriame buvo formaliai „informuota" apie patikrinimo rezultatus, konstatuodama, jog savivaldybė turi pareigą skundą nagrinėti iš esmės, įvertinti nurodytas aplinkybes ir pateikti motyvuotą sprendimą. Komisijos vertinimu, formalus ar selektyvus patikrinimas pažeidžia gero administravimo principą, įtvirtintą tiek Lietuvos Konstitucijoje, tiek ES pagrindinių teisių chartijoje, garantuojančiose kiekvieno asmens teisę į gerą administravimą.

Ši išvada atitinka ir LAT suformuotą praktiką. 2023 m. nutartyje Teismas išaiškino, kad savivaldybės sprendimas ar atsisakymas spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus yra viešojo administravimo aktas, o jo nepriėmimas laikytinas neveikimu, skundžiamu administraciniam teismui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą. LAT pabrėžė, kad savivaldybės delsimas ar atsisakymas nagrinėti gyventojų prašymus reiškia valstybės pavestų funkcijų nevykdymą, o tai pažeidžia viešąjį interesą užtikrinti daugiabučių priežiūrą ir tvarką. Teismas akcentavo, jog savivaldybės vaidmuo negali būti redukuojamas iki „tarpininko" tarp bendrijos narių - ji yra atsakinga už visą priežiūros procesą ir privalo priimti aiškų, motyvuotą sprendimą - tiek teigiamą, tiek neigiamą.

Pažymėtina, kad tokia teismų praktika grindžiama konstituciniu teisės viršenybės principu -valdžios institucijos tarnauja žmonėms ir negali savavališkai atsisakyti joms pavestų funkcijų. Todėl atvejai, kai savivaldybės meras ar administracijos vadovas pareiškia, kad gyventojas dėl bendrijos veiklos turėtų kreiptis į policiją ar teismą, vertintini ne tik kaip teisiškai klaidingi, bet ir kaip diskredituojantys viešojo administravimo esmę. Tokie pareiškimai taip pat prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui, kuriame įtvirtinta mero pareiga užtikrinti, kad administracija tinkamai vykdytų įstatymuose nustatytas funkcijas.

Apibendrinant, savivaldybės pareiga vykdyti bendrijų veiklos kontrolę yra aiškiai apibrėžta teisės aktuose, patvirtinta Lietuvos teismų bei administracinių institucijų praktikoje ir išplaukia iš gero administravimo principo. Atsisakymas šią pareigą vykdyti negali būti pateisinamas jokiu „kompetencijos stokos" ar nukreipimo į teismą pagrindu. Tokie veiksmai kvalifikuotini kaip neteisėtas neveikimas viešojo administravimo srityje, pažeidžiantis piliečių teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir valstybės konstitucinę pareigą užtikrinti teisės viršenybę bei teisinį saugumą vietos savivaldos lygmeniu.