Maksimalią valstybės pagalbos sumą išnaudoję miškų savininkai kompensacijų gali negauti

Anot liberalo Simono Gentvilo, tai reiškia, jog miško savininkas, pasiekęs maksimalią valstybės pagalbos sumą, kompensacijos už veiklos ribojimus savo miško teritorijoje gali nebegauti. 

Anot Aplinkos ministerijos, tokią valstybės pagalbos tvarką numato Konkurencijos taryba, Centrinės projektų valdymo agentūra (CPVA) ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

„Mums irgi džiaugsmo nesuteikia tokia (…) pozicija dėl kompensacijų. (…) Konkurencijos taryba (…) pareiškė solidžią nuomonę, remdamasi teisės aktais ir Europos Teisingumo Teismo sprendimais, jog tai turėtų būti laikoma valstybės pagalba“, – šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius. 

„Valstybės pagalba sumuojasi per trejus metus ir ta suma, atrodytų, vien iš miškų nelabai lengvai pasiekiama, bet, kadangi sumuojasi iš kitų veiklos sričių, ta rizika pasiekti 300 tūkst. eurų per trejus metus yra gana didelė ir reikšmingai paveiktų kai kuriuos miško savininkus“, – tęsė jis.

Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, toks kompensacijų vertinimas kol kas nėra įtvirtintas, Vyriausybė žada šią tvarką peržiūrėti, o tai gali reikšti, kad Miškų įstatymo projektas dar bus koreguojamas.

„Reikalas neužbaigtas, Vyriausybės kanceliarija pažadėjo inicijuoti papildomą aptarimą valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijų mechanizmams su tokias išvadas pateikusiomis organizacijomis. Tada matysime, kaip toliau vystysis tas projektas, pateiktas Vyriausybei. Galbūt mes jį dar taisysime“, – sakė A. Klimavičius. 

Tuo metu opizicijai priklausantis liberalas Simonas Gentvilas neapibrėžtą kompensacijų vertinimą tikino laikantis skandalingu. 

„Man tai atrodo skandalinga. Ta prasme, būtina premjerės lygmeniu kelti šį klausimą su Konkurencijos taryba“, – teigė buvęs aplinkos ministras.

„Elementaru, tu gali nusavinti iš esmės visus miškus nesumokėdamas euro, nes, jeigu tu traktorių pirkai už 300 tūkst. ir gavai paramos už 300 tūkst., tai tu bet kokios kitos kompensacijos už miškų ribojimus negausi. Čia mes kaktomuša atsimušime su gerais norais į ūkininkus ir visus kitus, kur sakys „ministerija turi pinigų, bet negali išmokėti“, – sakė jis.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas pritarė nuomonei, jog itin svarbu užtikrinti, kad miškų savininkų teisė į kompensacijas išliktų.

„Aš pritariu tam, kad tai yra skandalinga ir reikėtų dėti didelį dėmesį, kad surastume sprendimo būdus. (...) Matyt, kad reikia dar daugiau diskusijų ir surasti kažkokius teisinius svertus, kad nebūtų fiksuojama valstybės pagalba“, – posėdyje aiškino jis. 

Kaip skelbia Konkurencijos taryba, „de minimis“ sąvoka yra vartojama apibūdinti nedidelės vertės valstybės paramą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija (EK).

Anot jo, tokia parama daro nežymų poveikį prekybai ir konkurencijai tarp ES valstybių, todėl Komisijos pritarimo teikti tokiai paramai nereikia.

Didžiausia „de minimis“ pagalba vienam ūkio subjektui per 3 metų laikotarpį paprastai gali siekti 300 tūkst. eurų. 

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, dabartiniame Miškų įstatymo pakeitimo projekte numatytas esamų miškų grupių perskirstymas, atsisakyta didelių veiklos apribojimų.

Siūloma nustatyti vienkartines kompensacijas, kompensuojant tik praradimus dėl miško kirtimų ribojimo, atidėjimo, atidėtų patiriamų sąnaudų verčių. Jos būtų mokamos, kai pasikeičia miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai. 

Per vieną kartą išmokamos kompensacijos maksimali suma siektų 10 tūkst. eurų, o ją viršijus – kompensacija būtų išmokėta per 5 metus. 

Numatyta, kad kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas įvertinus nuostolius, patirtus uždraudus plynuosius pagrindinius miško kirtimus, pajamas, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, vidutines medienos ruošos sąnaudas ir galimybes vykdyti kitus miško kirtimus. 

Būtų vertinamas miško kirtimų atidėjimo laikotarpis, dėl jo ir dėl kitų miško kirtimų būdų taikymo susidariusios papildomos sąnaudos.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, kompensacijoms dėl įvestų ribojimų reikėtų 62,1 mln. eurų, vertinant 60,3 tūkst. hektarų privačių miškų.