LRT tarybos pirmininkas: Jonas Staselis yra persekiojamas, jį bandoma atstatydinti

„J. Staselis, mano nuomone, yra persekiojamas ir bandoma jį atstatydinti iš visuomeninių pareigų, kur jis yra“, – pirmadienį LRT įstatymo pataisas svarstančios darbo grupės posėdyje teigė M. Jurkynas.

Taip jis pasisakė po socialdemokratės Indrės Kižienės klausimo, ar J. Staselis sulaukė atsakymo į savo dar gruodžio mėnesį pateiktą užklausą dėl neva LRT administracijos prisidėjimo prie protestų „Šalin rankas!“ organizavimo.

„Tai nebuvo J. Staselio klausimai. (…) Tai buvo, priminsiu, Turinio komiteto nuolatinė praktika“, – sakė M. Jurkynas.

„Antras dalykas, klausimai buvo nukreipti ne į žurnalistus, o į administraciją, tai yra LRT įstatymo numatyta funkcija“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė gruodį paskelbė sulaukusi J. Staselio laiško. Jame LRT Turinio komiteto pirmininkas teiraujasi apie protesto „Šalin rankas“ pranešimus ir tylos minutes visuomeninio transliuotojo eteryje.

Reaguojant į tai, dalis Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) narių piktinosi asociacijos vadovo išsiųstu kreipimusi, trys iš jų J. Staselį ragino atsistatydinti iš LMKA prezidento pareigų. 

Tuo metu reaguodamas į tokius pareiškimus, J. Staselis akcentavo, jog sprendimą kreiptis į M. Garbačiauskaitę-Budrienę priėmė LRT Turinio komitetas, o ne jis asmeniškai. Be to, anot jo, Tarybos funkcija yra stebėti ir domėtis, kaip naudojami organizacijos resursai.

Tarybos nariai sulaukia grasinimų susidoroti

Tiesa, M. Jurkynas kiek anksčiau posėdyje užsiminė, jog prasidėjus diskusijoms dėl galimų LRT įstatymo pakeitimų, visuomeninio transliuotojo Tarybos nariai sulaukia grasinimų susidoroti. 

„Nenorėjau to nutylėti, jog pastaruoju metu būna, kad Tarybos nariai sulaukia grasinimų fiziniu susidorojimu. Dėl diskrecijos aš nenoriu įvardyti. Siūlau naudoti atsakingą retoriką viešojoje erdvėje, nes emocijos, net ir praėjus kalėdiniam laikotarpiui, pasirodo, ne visiškai yra dingusios. Reakcijos viešojoje erdvėje, paprastai tariant, Gedimino prospekte, ne visai adekvačios“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Kiek vėliau M. Jurkynas žurnalistams teigė, jog minimas atvejis nutiko vienam iš Tarybos narių einant gatve.

„Dėl diskrecijos nenoriu pasakyti (kuriam – ELTA). Tiesiog gatvėje, prasilenkiant, buvo pagrasinta fiziniu susidorojimu. Galbūt tai pavienis atvejis, galbūt tai atvejis iš žmogaus, kuris yra sutrikusio emocinio intelekto ar kitų priežasčių“, – sakė jis.

„Bet kuriuo atveju, tokie dalykai, jeigu pasikartotų, iš tikrųjų keltų nerimą, nes LRT tarybos nariai yra nepriklausomi ir bet koks spaudimas jiems, įskaitant grasinimus, yra absoliučiai nepriimtinas“, – akcentavo M. Jurkynas.

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.