LRT darbo grupė sutarė dėl siūlomų pokyčių: atsirastų Valdyba, keistųsi Tarybos narių skaičius

Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai.

Kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis Seimas. Vis tik keistųsi organizacijų siūlomų narių skaičius. Vietoje dabar deleguojamų keturių, jie galėtų skirti septynis narius. Tarp šių organizacijų lieka Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tiesa, atsirastų ir trys papildomos narius deleguosiančios organizacijos: Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjunga, Trišalė taryba, Lietuvos asmenų su negalia organizacijų atstovas.

Į Tarybos narius galėtų būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo ir žiniasklaidos arba kultūros srityse. 

Asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir tuo atveju, jei jis yra padaręs profesinės etikos pažeidimą. 

LRT taryba būtų atsakinga už strateginius ir turinio klausimus. Be to, ji turėtų kasmet iki balandžio 30 dienos paskelbti ir pateikti Seimui metinę visuomeninio transliuotojo ataskaitą. 

Be to, atsirastų ir Tarybą aptarnaujantis Tarybos biuras, kuris padėtų užtikrinti sklandų darbą. Pastarasis turėtų techniškai aptarnauti Tarybą. 

Tarybos biuro darbuotojams atlyginimas būtų mokamas iš LRT lėšų. 

Atsirastų LRT valdyba

Taip pat numatoma, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba. Į ją 5 metų kadencijai 5 narius skirtų Taryba. 

LRT valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus. 

Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.

Generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas dėl netinkamo pareigų vykdymo

Seimo pirmininko Juozo Oleko suburta darbo grupė sutarė įstatyme palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reikia dviejų trečdalių Tarybos narių balsų. Ji pati pasirinktų, kokiu būdu balsuoti: atviru ar slaptu.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Siūloma, kad generalinio direktoriaus pareigas asmuo galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Be to, nutarta įstatymu apibrėžti visuomeninio transliuotojo misiją. Įstatymu taip pat siūloma apibrėžti, kad be Tarybos leidimo LRT kanaluose negalėtų veikti kitos žiniasklaidos priemonės, jas valdantys asmenys visuomeninio transliuotojo turinyje galėtų dalyvauti tik pagal Tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas ir deklaravę interesų konfliktus. 

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. 

LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.