1 nuotr.Konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad užsieniečiai, norintys prasitęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, privalėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Anot jo, lietuvių kalbos lygį turėtų nustatyti Vyriausybė, tačiau politikas svarsto, kad tai galėtų būti A2 arba B1 lygis.
„Siūlau įvesti tokį reikalavimą, kad po 5 metų, kada baigiasi laikinasis leidimas gyventi, turėtum išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kurio lygį nustatytų Vyriausybė“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo L. Kasčiūnas.
Prasitęsti leidimą gyventi norintys užsieniečiai lietuvių kalbą turėtų mokėti A2 arba B1 lygiu. Politiko teigimu, užsienietis per penkerius metus turi pakankamai laiko išmokti valstybinę kalbą.
„Taip pat siūlau Migracijos departamentui, kuris sprendžia dėl leidimų išdavimo ar neišdavimo, tikrinti valstybės kalbos žinias, kad tai nebūtų fasadas, kad tai nebūtų tik popieriuje, kad tai būtų realus patikrinimas“, – kalbėjo konservatorius.
Pasak parlamentaro, dabartinė tvarka numato, jog leidimą dirbti turintys užsieniečiai po penkerių metų gali kandidatuoti į nuolatinio gyventojo statusą. Tiesa, tam reikia išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, o tai, akcentavo konservatorius, užsieniečiai vengia daryti.
„Jie dažniausiai vengia šito kelio ir renkasi prasitęsti laikiną leidimą gyventi, kur šiame procese nėra reikalavimo dėl valstybinio kalbos egzamino“, – sakė jis.
Toks reikalavimas būtų taikomas ir Lietuvoje nuolat gyvenantiems, bet kitą pilietybę turintiems gyventojams. Pasak L. Kasčiūno, čia kalbama apie tuos asmenis, kurie gyvena Lietuvoje kone 30 metų, tačiau beveik nekalba lietuviškai.
„Pas mus uždrausta dviguba pilietybė, bet jie automatiškai įgyja teisę į nuolatinio gyventojo statusą. Bet jis irgi nėra amžinas. Po 5 metų tu turi prasitęsti nuolatinio gyventojo statusą, tačiau pagal dabartinius įstatymus, jokio reikalavimo dėl valstybinės kalbos nėra“, – kalbėjo konservatorius.
„Todėl siūlome įvesti, kad, kai norėsi prasitęsti nuolatinio gyventojo statusą, irgi turėsi Vyriausybės nustatyta tvarka atitikti valstybinės kalbos žinojimo lygį“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Siūlo griežtinti artimųjų atsivežimo į Lietuvą tvarką
Politikas siūlo griežtinti ir užsieniečio šeimos atsivežimo į Lietuvą tvarką. Pasak L. Kasčiūno, Europos Sąjungos (ES) direktyva numato, kad užsienietis turi teisę po 2 metų atsivežti savo artimuosius – vaikus, vyrą, žmoną ar tėvus. Kadangi Lietuvai reikia dirbti galinčių žmonių, tvirtino L. Kasčiūnas, užsieniečio artimieji ar šeimos nariai, norintys atvykti į šalį, taip pat turėtų išmokti valstybinę kalbą.
„Kadangi direktyva yra aukščiau nacionalinės teisės, negalime vilkinti laiko. Bet mes galime sukurti saugiklius ir papildomus reikalavimus tam procesui. Todėl mano siūlymas, kad, kai užsienietis, čia gyvenantis darbo pagrindu, norės atsivežti šeimą, (...) reikia įvesti valstybinės kalbos reikalavimą ir tiems artimiesiems, šeimos nariams, kurie nori atvykti į Lietuvą“, – kalbėjo Seimo narys.
„Išskyrus, nepilnamečiams, pagal visas tarptautines teises ir direktyvas“, – pridūrė jis.
Reikia spręsti „nuolatinių studentų“ problemą
L. Kasčiūnas taip pat teigė, kad reikia atkreipti dėmesį ir į užsieniečius studentus.
„Migracijos specialistai pastebi, kad kai kurie iš jų yra nuolat pirmakursiai, gal antrakursiai. Kodėl? Jie gauna leidimą dirbti Lietuvoje pagal visas Darbo kodekso apimtis – 40 valandų per savaitę“, – kalbėjo jis.
„Mano siūlymas – apriboti darbo valandų per savaitę kiekį ir įtvirtinti 20 valandų per savaitę galimybę, kad nebūtų piktnaudžiavimų ir nesiformuotų pas mus amžinų studentų kategorija“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Jis pažymėjo, kad šie siūlymai negaliotų ukrainiečių pabėgėlių atžvilgiu. Vis dėlto, tie Ukrainos piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje pagal išduotą leidimą dirbti, naujosios tvarkos neišvengtų.
Parlamentaras pabrėžė ir tai, kad išimtys būtų taikomos ES, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados piliečiams ir aukštos kvalifikacijos specialistams.
Konservatorius teigė, kad visus šiuos siūlymus išsiųs Seimo nariams ir ragins juos palaikyti tokias iniciatyvas.
Jeigu parlamentas priimtų šias pataisas, naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.
ELTA primena, kad pastaruoju metu įsižiebė diskusijos dėl rusų kalbos vartojimo Vilniuje. Jas paskatino žurnalisto Edmundo Jakilaičio įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ – jis pareiškė, kad rusų kalbos kiekis sostinėje yra netoleruotinas ir kėlė klausimą, kaip bus susigrąžinta sostinė.
Kovo mėnesį Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) paskelbė, jog nuo kitų metų pradžios visi tiesiogiai parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas laikinąją apsaugą gavę užsieniečiai turės mokėti valstybinę kalbą.
Vis tik, Vyriausybėje kelissyk buvo atidėtas klausimas dėl šio reikalavimo nukėlimo – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo metams nukelti terminą, iki kada įsidarbinti norintys ir laikinąją apsaugą turintys užsieniečiai turi išmokti valstybinę kalbą ir turėti tai patvirtinančius dokumentus. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tokia prievolė netaikyta 3 metus – Vyriausybės sprendimu, terminas būtų prailgintas iki 4 metų.
