Laukiant šildymo sezono: ką reikia atlikti dabar

- Kokias situacijas matote tikrindami gyventojų krosnis?

- Visada akcentuojame dūmtraukių valymą. Matome krosnių įtrūkimus, krosnys būna ir sukrypusios, su tarpais, - tai čia taisoma. Tokiu atveju padeda savivaldybė, ir kituose miestuose, manau, panašiai. Mes pasižiūrime, kad iki nelaimės labai netoli, o dažniausiai toks žmogus neturi lėšų, taigi atvažiuoja žmonės, kurie dirba su kieto kuro krosnimis ir dūmtraukių valymu, įvertina, kiek darbai galėtų kainuoti. Mes tiek ir skiriame tam žmogui.

Sunkiausia prisibelsti iki tokių žmonių, kurie nenori gyventi saugiai. O tokių, deja, yra. Dovanojami, įrengiami dūmų detektoriai, bet pasakoma, kad jiems to nereikia ir prašoma, kad pareigūnai jų neįrengtų...

- Apskritai gyventojai prižiūri krosnis?

- Su žmonėmis, kurie prižiūri krosnis, problemų ir nebūna, nebent tai būtų neatsargus elgesys prie kieto kuro. Dažniausiai būna, kad malkos laikomos ir džiovinamos ant krosnies. Nesandarios praviros durelės, kūrenimas deginant drabužius, batus, celofanus. Dažniausiai gaisrai kyla ir baigiasi nebūtinai tragedija, bet sugadinamas turtas.

Įsivaizduokite, žmogus nevalo dūmtraukio, jis įkaista, dega suodžiai, temperatūra 1000 ir daugiau laipsnių. Jeigu dar namas senesnis, gali būti įrengimo pažeidimai, pavyzdžiui, dūmtraukio. Ir ką - gaisras. Žmogus dėl kokių 50 eurų rizikuoja savo gyvenamuoju namu ir sveikata, gyvybe.

- Galima rasti specialistų, kurie tuos kaminus tvarko, valo.

- Tikrai taip. Gaisrinės saugos taisyklės reikalauja dūmtraukį valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Bet kaimuose kieto kuro krosnys naudojamos ištisus metus, ne tik žiemą. Žmonės verda lauko virtuvėse gyvuliams viralus.

Žinoma, yra asmenų, kurie visiškai degradavę, nežinau, kas jiems gali padėti... Nes jie patys sau nenori padėti. Yra senyvo amžiaus gyventojų, kurie sako, kad štai 40 metų taip gyvena ir nieko, čia tokia „legendinė" žmonių grupė, kur jie taip gyvena ir nieko nenutiko dar. Esą - nėra problemų. Vaikai kartoja iš savo tėvų išmoktą nesaugią praktiką. Žmonės patys jau pagyvenę ir nesusimąsto, kiek jų krosniai metų. Net nepamena, kiek.

- Teko matyti gaisrų, kurie įvyko dėl apsileidimo, t.y. prieš tai lankėtės to žmogaus namuose ir fiksavote pažeidimus, kalbėjotės?

- Tikrai taip, yra tekę. Kai įvyksta gaisras ir su tuo žmogumi pasikalbi, supranti, kad jo požiūris pasikeitė 180 laipsnių kampu. Tačiau kokia kaina? Gyventojas, gavęs vieną kartą „per ausį" (įvyko gaisras, - aut. past.), labai greitai suvokia skaudžias pasekmes. Nelinkiu to nė vienam.

- Šildymo sezonu dažniausi iškvietimai dėl suodžių užsidegimo?

- Taip. O išgąsčio tada būna, akys didelės. Kai būna mano budėjimas, turiu įprotį nešiotis radijo ryšį ir labai gerai girdžiu, kas vyksta, kai atvyksta į įvykio vietą ugniagesiai. Tai žmonės ir bėgioja, ir šaukia. Dėl suodžių degimo antrą kartą pas tą patį žmogų vykti nebereikia. Susitvarko tada.

Baigėte kūrenimo sezoną, pradėkite pasirengimo kitam sezonui darbus. Peržiūrėkite krosnį, pasižiūrėkite, ar nėra įtrūkimų, apžiūrėkite kaminą, jo sieneles. Galite sieneles nubalinti, nes tai parodo silpnąsias dūmtraukio vietas.

Labai svarbu pasiruošti ir kurą. Malkos turi būti sausos. Atkreipkite dėmesį į malkų rūšį. Pavyzdžiui, alksnis, beržas yra labai kaitrus. Kas yra gera, nebūtinai naudokite 100-u procentų. Beržo degimo metu išsiskiria derva, kuri greitai sėda ant sienelių, susidaro rūgštis, jeigu nėra įdėklų, plytos yra graužiamos. Jei įdėklai yra, greitai graužiamas metalas.

Dažniausiai galvojama, kad degs kaimyno, bet ne mano... Štai kur bėda.