1 nuotr.Siekiant skatinti kultūrinį ugdymą, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė siūlo leisti Kultūros pasu pasinaudoti ne tik mokiniams, bet ir senjorams.
Ji taip pat siūlo įstatyme apibrėžti, kas yra Kultūros pasas, nustatyti jo paskirtį, įgyvendinimą ir naudojimą.
„Nors Kultūros pasas Lietuvoje jau veikia daugiau nei 7 metus, tačiau jis nėra apibrėžtas įstatymiškai ir nuolat kyla tikimybė, jog jo gali nebelikti“, – sako Švietimo įstatymo pataisas kartu su frakcijos kolegomis įregistravusi A. Norkienė.
Į įstatymą ji siūlo įrašyti, kad kultūros pasas – tai valstybės finansuojama priemonė, skirta mokinių ir senjorų kultūriniam ugdymui. Anot projekto, kultūros pasas „suteikia galimybę visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, senjorams nemokamai arba su daliniu valstybės finansavimu dalyvauti įvairiose kultūrinėse ir meninėse veiklose“.
Pasak A. Norkienės, Kultūros pasas leidžia tūkstančiams mokinių dalyvauti kultūros renginiuose ir ugdyti savo meninius bei kūrybinius gebėjimus.
„Kultūros pasas yra svarbi priemonė ne tik kultūriniam ugdymui, bet ir kultūros sektoriaus stiprinimui, nes padeda didinti kultūros organizacijų lankomumą, skatinti naujų edukacinių programų kūrimą bei palaikyti kultūros ir švietimo partnerystę“, – sako A. Norkienė.
Jis siūlo, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d.
ELTA primena, kad šiuo metu Kultūros pasas yra reglamentuojamas kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministrų įsakymais.
Kultūros pasas – tai priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis naudotis įvairiomis kultūros ir meno paslaugomis: lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose, dalyvauti kitose pažintinėse bei edukacinėse kultūros veiklose.
Kultūros paso veikloms įgyvendinti kiekvienais kalendoriniais metais moksleiviams skiriama iki 15 eurų.
Gintauto Palucko Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatoma, jog moksleivių Kultūros pasų finansavimas iki 2027 m. pabaigos kasmet bus didinamas po 20 proc.
