Juliaus Sabatausko paskyrimas Konstitucinio Teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai

Tokią išvadą KT padarė išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą. 

Šis KT nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Į KT kreipęsi Seimo nariai tikino, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo. Pareiškėjų argumentai pripažinti pagrįstais.

„Teismas sprendė, ar Seimo narys Julius Sabatauskas turi 10-ties metų darbo stažą pagal teisininko specialybę, toks reikalavimas yra įtvirtintas Konstitucijoje, asmenims, pretenduojantiems tapti Konstitucinio Teismo teisėjais. Konstitutcinis Teismas nusprendė, kad tokio teisinio darbo stažo pagal teisininko specialybę Seimo narys neturi, nes visą laiką buvo Seimo nariu, po to kai, įgijo teisininko išsilavinimą“, – žurnalistams sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Pasak jo, KT nutarimą iš esmės priėmė remdamasis pareiškėjų pateiktais argumentais.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų (be kita ko, paskirto teisėjo biografijos), paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.

Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į KT teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir KT įstatymo nuostatoms.

KT paskelbė, kad Seimo nario veikla ir darbas pagal teisininko specialybę yra iš esmės skirtingos profesinės veiklos. Seimo nariai yra profesionalūs politikai, darbas Seime yra jų profesinė veikla. Seimo narių vykdant šią profesinę veiklą priimami sprendimai, kuriais organizuojamas bendras žmonių gyvenimas visuomenėje, yra politiniai sprendimai, grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais. 

„Tačiau Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis darbas pagal teisininko specialybę yra toks darbas, kurį gali dirbti tik aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys ir kurio negali dirbti asmenys, neturintys tokio išsilavinimo. Seimo nario veikla nėra Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis darbas pagal teisininko specialybę, nes šioms pareigoms eiti nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą“, – rašoma KT nutarime.

Kreipimąsi, kurį KT nagrinėjo, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei. 

Primename, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.

KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.