1 nuotr.Seimui pernai pradėjus svarstyti „aušriečių“ iniciatyvą iki 15 tūkst. eurų padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumą, konservatoriai siūlo priešingą variantą – sumažinti šią sumą iki 3 tūkst. eurų.
Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė ir Gintarė Skaistė įregistravo tai numatančias Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas.
Jei Seimas pritartų, atsiskaitymai galės būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 3 tūkst. eurų sumos. Šį apribojimą siūloma taikyti ne tik sandoriams, bet ir kitoms mokėjimo prievolėms, pavyzdžiui, atlyginant žalą, mokant dividendus, paimant lėšų mažosios bendrijos nario ir individualios įmonės savininko poreikiams.
Kai sandorio suma viršija 3 tūkst. eurų, atsiskaitymas grynaisiais pinigais būtų negalimas visai sandorio sumai.
Projekte susiaurinamos atsiskaitymų, viršijančių 3 tūkst. eurų ribą išimtys. Įstatymo pataisas parengę konservatoriai siūlo, kad vienintele objektyvia priežastimi netaikyti pasiūlyto ribojimo dėl atsiskaitymų grynaisiais būtų tokie atvejai, kai mokėtojas arba grynuosius pinigus priimantis asmuo neturi mokėjimo sąskaitos.
Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad tarpusavio atsiskaitymai tarp juridinių asmenų būtų vykdomi tik negrynaisiais pinigais.
Įstatymo pataisų autoriai tikisi, kad jas priėmus pavyks geriau surinkti mokesčius, mažės šešėlinė ekonomika.
„Nors Lietuvoje nuo 2019 m. reikšmingai sumažėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis – nuo 20,9 iki 13,2 proc., būtina ir toliau siekti veiksmingų priemonių jam mažinti. Lietuvos banko duomenimis, PVM atotrūkis paprastai yra didesnis tose šalyse, kuriose mažiau atsiskaitoma elektroniniais pinigais ir kuriose vyrauja didesnis grynųjų pinigų naudojimas. Lietuva euro zonoje pirmauja pagal atsiskaitymus grynaisiais – net 59 proc. visų mokėjimų atliekama būtent šia forma”, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo jo autoriai.
Jie taip pat pažymi, kad valstybės, aktyviai kovojančios su šešėline ekonomika, taiko gerokai griežtesnius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus. Konservatorių duomenimis, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje leistina riba siekia 1 tūkst. eurų, o Belgijoje ir Portugalijoje – 3 tūkst. eurų.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Kaip ELTA skelbė, pernai Seimas pradėjo svarstyti „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio siūlymą sumą iki 15 tūkst. eurų padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą.
Daliai politikų pareiškus, kad tai per didelė suma, R. Žemaitaitis svarstė, kad būtų galima ją padidinti mažiau – iki 10 tūkst. eurų, kas atitiktų Europos Sąjungos (ES) teisę.
Seimui svarstant leistinos atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumos padidinimą, pernai parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė priešingą variantą – sumažinti šią sumą iki 3 tūkst. eurų.
