1 nuotr.2025 m. gynybos biudžetas įvykdytas pagal planą – gruodžio 31 d. pagal nustatytą paskirtį ir prioritetus panaudota 99 proc. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirtų asignavimų, skelbiama pranešime spaudai.
„Beveik 100 proc. siekiantis gynybos biudžeto vykdymas rodo KAM gebėjimą politinius sprendimus greitai paversti realiais gynybiniais pajėgumais. Taip rekordinis gynybos finansavimas maksimaliu įmanomu tempu tampa realiu Lietuvos ginkluotųjų pajėgų stiprinimu“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Teigiama, kad didžiausi mokėjimai buvo skirti sunkiajai ginkluotei ir oro gynybai – už tankus sumokėta 600 mln. eurų, už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS – pervesta 169,1 mln. eurų, už ratines pėstininkų kovos mašinas – 158,6 mln. eurų, raketines artilerijos sistemas HIMARS – 127 mln. eurų.
Anot KAM, 2025 m. reikšmingos investicijos taip pat skirtos 155 mm savaeigėms haubicoms CAESAR – 105 mln. eurų ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms – apie 70,1 mln. eurų. Be to, dar 205 mln. eurų buvo skirta karinėms ir strateginėms atsargoms, daugiausia – amunicijai, taip užtikrinant ilgalaikį kariuomenės pasirengimą ir atsparumą.
Ministerija skaičiuoja, kad pernai Lietuva Ukrainai skyrė beveik 232 mln. eurų karinės paramos. Didžiąją jos dalį sudaro karinė parama – Ukrainos kariuomenei įsigyta ginkluotė ir perduotos priemonės iš Lietuvos kariuomenės sandėlių. Taip pat skirtos lėšos Ukrainos karių rengimui ir reabilitacijai, įnašas į Išminavimo koalicijos fondą, finansuota Ukrainos gynybos pramonė bei Žitomiro reabilitacijos centro rekonstrukcija. Be to, Lietuva prisidėjo prie tarptautinių iniciatyvų, įskaitant CZE, PURL ir NSATU.
Institucija tikina, kad didžioji dalis krašto apsaugos sistemos lėšų skirta ilgalaikiams, strategiškai svarbiems projektams, kurių vykdymas bus tęsiamas ir ateinančiais laikotarpiais, taip užtikrinant sklandų pagrindinių krašto apsaugos prioritetų (nacionalinės divizijos pajėgumo išvystymas ir NATO brigados priėmimas) įgyvendinimą nustatytais terminais.
Anot KAM, 2026 m. suplanuotos lėšos bus nukreiptos tolesniam oro gynybos stiprinimui, ugnies galios ir manevro pajėgumų vystymui, karinės infrastruktūros ir priimančiosios šalies paramos stiprinimui, gynybos pramonės vystymui, atsargų kaupimui, ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimui.
Primename, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso auga iki 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos KAM asignavimams.
2025-ųjų biudžete patvirtintos lėšos krašto apsaugai siekė 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. nuo BVP, papildomai dar 800 mln. eurų buvo padidintas skolinimosi gynybai limitas.
Lietuva pernai gynybai iš viso skyrė apie 4,1 proc. nuo BVP, o šiemet gynybos finansavimas augs beveik 1,6 mlrd. eurų – šiai sričiai bus skiriama apie 14 proc. visų biudžeto išlaidų.
Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas 2025-ųjų sausį.
