1 nuotr.Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) per pirmuosius du šių metų sulaukė apie 60 skundų dėl šalyje dirbančių užsieniečių, teikiančių aptarnavimo paslaugas ne valstybine kalba.
„Kad nekalba lietuviškai, nebendrauja paslaugų teikėjai – tai patys dažniausi skundai“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo VKI viršininkas Audrius Valotka, pažymėdamas, kad daugiausia skundžiamasi dėl užsieniečių, dirbančių kurjeriais, pavežėjais, masažuotojais bei kirpėjais.
Pasak jo, sulaukus skundų, su dauguma jų tiesiogiai kreipiamasi į paslaugų teikėją, kad šis pateiktų darbuotojo valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.
„Jei tai skundas dėl kirpėjo, mes kreipiamės į tą saloną, kad mums pateiktų duomenis ir pateikime privalomąjį nurodymą per maždaug pusę metų mums atsiųsti Nacionalinės švietimo agentūros išduotą pažymėjimą, kad yra išlaikyta tokio ir tokio kalbos mokėjimo lygio (egzaminas – ELTA)“, – pabrėžė A. Valotka.
ELTA primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtos, konservatorės Dalios Asanavičiūtės- Gružauskienės inicijuotos, Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, reikalaujančios, kad klientus aptarnaujantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai.
Pagal naujas įstatymo nuostatas, Lietuvoje prekes parduodantys bei paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turi užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu.
Aptarnauti klientus lietuvių kalba nereikalaujama iš tų, kurie laikinai parduoda prekes, pavyzdžiui, mugėse, ir tokia veikla nesiverčia nuolat.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 217 tūkst. užsieniečių.
