Iš ministerijos - milijonai eurų LRT

Pasak URM, kuri Vyriausybei ir pateikė šio nutarimo projektą, bendradarbiavimo su LRT tikslas - užtikrinti efektyvią ir nuoseklią informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. I pusmetį aukšto lygmens susitikimus sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

Bei sudaryti sąlygas sklandžiam ES Tarybos generalinio sekretoriato, delegacijų ir žiniasklaidos darbui, organizuojant ir įgyvendinant šių susitikimų transliavimo ir televizinio aptarnavimo paslaugas.

„Viena iš pagrindinių pirmininkaujančios valstybės užduočių - užtikrinti pagrindinio transliuotojo paslaugas. Pagrindinis transliuotojas teikia visą aukšto lygmens pirmininkavimo renginių televizinį aptarnavimą, įskaitant filmavimą keliomis kameromis, vaizdo ir garso įrašymą, tiesiogines transliacijas, signalo paskirstymą ir perdavimą ES televizijos tarnybai bei techninę pagalbą žiniasklaidai.

LRT pasirinktas kaip transliuotojas, nes turi reikalingą kompetenciją ir ilgametę patirtį, techninius ir žmogiškuosius išteklius, administracinius pajėgumus vykdyti pagrindinio transliuotojo funkcijas. LRT išreiškė sutikimą bendradarbiauti ir būti pagrindiniu transliuotoju 2027 m. I pusmetį", - teigiama projekte.

Nutarimo projektui įgyvendinti preliminariai reikės iki 4 mln. eurų. Lėšos būtų naudojamos tik viešųjų pirkimų būdu įsigytų prekių ar paslaugų kompensavimui.

Pabrėžiama, kad įvardinta suma yra maksimali kompensuojamų išlaidų riba, o ne fiksuotas atlygis LRT. Lėšos skirtos tik tiems atvejams, kai LRT privalės papildomai pirkti ar nuomoti techniką, paslaugas ar personalą rinkoje.

Beje, parlamentarė Birutė Vėsaitė raštu kreipėsi į LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę bei LRT tarybos pirmininką Mindaugą Jurkyną, prašydama pateikti informaciją apie protesto „Šalin rankas!" organizavimo kaštus.

„Prašytume pateikti detalią informaciją apie naudotą eterio laiką, skirtą protesto akcijai, žmogiškuosius išteklius, finansinius kaštus, logistinius resursus", - rašoma politikės kreipimesi.

„Ši informacija pravers vertinant institucijos veiklos skaidrumą, misijos vykdymą, taip pat padės rengti argumentus diskusijoms, kurios vyks Europos Tarybos ekspertams rengiantis vertinti su LRT įstatymu susijusias teisėkūros iniciatyvas", - išplatintame pranešime cituojama Seimo narė.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad toks B.Vėsaitės klausimo formulavimas sukelia klaidingą prielaidą. Pasak jos, šią akciją sugalvojo ir savo resursais organizavo protesto iniciatyvinė LRT darbuotojų grupė.

M.Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, jei prireiks, visa reikiama informacija bus pateikta teisiniais klausimais konsultuojančiai Europos Tarybos Venecijos komisijai, kadangi planuojamas jos atstovų susitikimas su LRT vadovybe.

Ji taip pat pabrėžė, kad LRT administracija pripažįsta žurnalistų ir kitų darbuotojų solidarumo pareigą, kuri įtvirtinta įstatymuose bei visuomeninio transliuotojo žurnalistų etikos kodekse.

Anot jos, prie tylos minučių jungėsi tie žurnalistai, kurie asmeniškai nusprendė jungtis prie protesto.

„Klipai „Šalin rankas" taip pat buvo filmuojami darbuotojų iniciatyva ir resursais. Klipai buvo transliuojami tuo pačiu principu, kaip yra transliuojamos panašios visuomenės pilietiškumą skatinančios iniciatyvos", - sakė LRT vadovė.

Interviu su žurnalistu, buvusiu LRT tarybos nariu Artūru RAČU:

- Ar normalu, kad mokesčių mokėtojų išlaikoma LRT iš tų pačių mokesčių mokėtojų dar gaus ir pinigų už tai, kad transliuos pirmininkavimo ES Tarybai renginius?

- Atvirai pasakius, kadangi nežinau sutarties detalių, sunku objektyviai įvertinti. Bendrais bruožais galiu pasakyti, kad pirmininkavimas yra Lietuvos garbės reikalas. Valstybė į tai turi investuoti.

- Bet gal reikėtų skelbti konkursą? Gal komercinės televizijos pasiūlytų geresnes sąlygas?

- Manau, kad konkursas būtų geriausias variantas ir tuos papildomus pinigus geriau padalinti kelioms televizijoms. Nes LRT nėra pati žiūrimiausia televizija. Jei norime, kad apie pirmininkavimo pasiekimus sužinotų kuo daugiau žmonių, logiška būtų informaciją skleisti kuo įmanoma plačiau. Grįžtant prie pirmo klausimo, LRT pagal savo misiją ir taip privalo informuoti apie tokius dalykus esamo biudžeto pinigais, o komercinės televizijos tokios prievolės neturi. Todėl jas būtų galima pinigais paskatinti.

- Kaip vertinate, kad dėl vieno žmogaus - LRT vadovės - Lietuvoje buvo sukeltas toks šaršalas, vyko mitingai, cirkas Seime?

- Man nepatinka, kad LRT Respublika laimi prieš Lietuvos Respubliką. O LRT generalinė direktorė laimi prieš visus kitus valstybės vadovus.

- Pastarosiomis savaitėmis kone trečdalis LRT žinių reportažų buvo apie mitingus dėl LRT, „nepakankamą" finansavimą, tariamą išpuolį prieš žodžio laisvę ir t.t. Kodėl mes už tai turime mokėti? Gal dauguma noti kitokių reportažų?

- Čia jau reikia į LRT tarybą kreiptis. Kilo šaršalas ir dėl to, ar taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu, ar atviru balsavimu. Aš tame nematau jokio skirtumo. LRT vadovę šiandien reikia atleisti bet kokiu būdu, nesvarbu, kokiu. Nes šiandien didžiausia LRT problema yra būtent jos generalinė direktorė. Ją atleidus visas šaršalas pasibaigtų. Ir problemų būtų mažiau.

- Turite mintyje tas problemas, kurias paviešino Valstybės kontrolė?

- Toli gražu ne tik jas, nes Valstybės kontrolė labiau auditavo „pagal knygas" - vertino procesus, finansus, jų skaidrumą ir panašiai. Bet yra ir kitų labai svarbių detalių, kurias vertinti nėra Valstybės kontrolės kompetencijos ribose. Pavyzdžiui, LRT vadovės ir LRT tarybos santykiai, kurie yra visiškai iškrypę iš to, ką numato įstatymas. Įstatymas numato, kad taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas. Šiandien taip nėra.

Arba pažiūrėkime į žmones, kurie veda pagrindines LRT laidas. Nuomonių įvairovės nėra, ir šioje vietoje LRT yra nukrypusi nuo savo misijos.

- Ar sukeltas šaršalas dar labiau nesuskaldė visuomenės?

- Be abejo, kad suskaldė. Tačiau manau, kad sveikas protas nugalės ir M.Garbačiauskaitei-Budrienei vis tiek teks pasitraukti. Esu optimistas.