Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, jog dar trūksta duomenų, kad būtų galima tinkamai įvertinti ūkininkų patirtą žalą dėl šalnų. Anot ministro, visa statistika iš savivaldybių turėtų būti surinkta šio mėnesio pabaigoje, o tada jau bus galima kalbėti apie konkrečias kompensacijas.
„Tikimės visus skaičius turėti birželio pabaigoje“, – antradienį žurnalistams sakė I. Hofmanas.
„Savivaldybėse sudarytos komisijos turi įvertinti žalą. Ūkininkai turi kreiptis ir turi būti įvertinta jų patirta žala. Kai mes gausime duomenis, matysime kokio masto yra problema ir tada kalbėti apie tolimesnius veiksmus“, – tvirtino Vyriausybės narys.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), nukentėję ūkininkai, sodininkai ir uogų augintojai informaciją apie patirtus nuostolius turi pateikti iki birželio 10 d.
Anot I. Hofmano, apie konkrečius europinės paramos dydžius kol kas nieko nežinoma, todėl ir klausimai dėl kompensacijų yra pernelyg ankstyvi.
„Kol kas nežinome apie kokius skaičius mes kalbame, todėl laukiame atsakymų iš savivaldybių. Tiesa, į Europos Komisiją yra kreiptasi, yra dirbama ir procesai vyksta. Tik galbūt, kad jie nevyksta taip greitai, kaip visi norėtų“, – teigė ŽŪM vadovas.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kovo pirmoji pusė buvo šilčiausia nuo 1961 m. – vidutinė oro temperatūra siekė 5,3 °C (teigiama anomalija – 5,8 °C).
Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 °C, t. y. 5,7 °C teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 °C temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.
Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito, ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos, kurios jau tęsiasi daugiau kaip penkias savaites. Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.