Igno Vėgėlės skundas dėl neapykantos kurstymo atsimušė teismuose: nevienodi standartai?

Teismas pritarė, kad geopolitinis kontekstas ir visuomenės jautrumas saugumo klausimams gali lemti aštrias reakcijas.

I.Vėgėlės nuomone, žodžio laisvė šiuo atveju interpretuojama naujai, o sprendimai kartais priimami pagal pavardę.

Neįžvelgė nusikaltimo požymių

Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi atmetė Seimo nario Igno Vėgėlės advokato skundą ir paliko galioti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtarto neapykantos kurstymo Seimo narių atžvilgiu, terorizavimo ir sistemingo bauginimo.

Kaip penktadienį priminė prokuratūra, tyrimas buvo pradėtas pernai balandį, gavus Seimo narių I.Vėgėlės ir Roberto Puchovičiaus pareiškimus dėl socialiniame tinkle „Facebook" Š.Jasiukevičiaus paskelbto įrašo apie parlamentarus, balsavusius prieš sankcijų Rusijai pratęsimą, kitų asmenų komentarų po juo, o taip pat - dėl visuomenininko paskelbto įrašo, kuriame pasidalinta jo straipsniu, susijusiu su kolaborantais, bei kitų įrašų, kuriais galimai buvo kurstoma neapykanta bei grasinama I.Vėgėlei.

2026 m. sausį Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Edvinas Navickas nutraukė tyrimą konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I.Vėgėlės advokato skundus atmetė ir aukštesnysis prokuroras, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja.

Išvadino kolaborantais, „utėlėmis" ir „vatnikais"

Seimo narys pernai savo feisbuko paskyroje yra skelbęs: „Š.Jasiukevičius Lietuvai žalingoms, tariamoms ir apsimestinėms sankcijoms Rusijai nepritariančius asmenis, išvadino kolaboruojančiais su priešu, „utėlėmis", „vatnikais", „moraliniais degradais", „degeneratais".

Š.Jasiukevičius tęsė: „Sunku net parinkti žodžius, kuriais norisi juos (tuos kolaboruojančius - aut. past.) apibūdinti ir ką su jais reikėtų padaryti. Visos kylančios mintys už įstatymo ribų."

Ir paviešino tekstą, kuriame kvietė gyventojus fiziškai susidoroti su kolaboruojančiais asmenimis, jų šeimomis ir turtu. Po jo įrašo ne vienas grasinantis komentaras, klausimai, kur mokosi vaikai ir pan."

Kaunietis Š.Jasiukevičius, žinomas „Praeities žvalgo" pseudonimu, buvo pagarsėjęs ir politine veikla, nuo pirmųjų karo dienų rinko ir gabeno paramą Ukrainos kariams.

Kaip skelbta, 2024 m. po išvykos į Kursko sritį aktyvistas Rusijoje už akių nuteistas 33 metų laisvės atėmimo bausme ir paskelbtas teroristu.

Tik informavo

Pasak prokuratūros, Vilniaus apygardos teismo teisėja pritarė prokurorui, kad surinkti duomenys neleidžia neginčytinai ir neabejotinai teigti, kad Š.Jasiukevičius bei jo įrašus komentavę žmonės išsakė realius grasinimus I.Vėgėlei, jį terorizavo grasinant ar sistemingai bauginant, kad jie veikdami tiesiogine tyčia, suvokė savo veikų pavojingumą, suprato, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad Seimo narys tikėtų, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir norėjo tokios jo būsenos.

Aukštesnysis teismas savo nutartį grindė tuo, kad Š.Jasiukevičius savo įrašais socialiniame tinkle informavo apie Seimo narius, kurie balsavo prieš sankcijų Rusijai pratęsimą, ir išreiškė kritiką dėl tokio politinio sprendimo.

Galėjo peržengti ribas

Teismas pritarė prokuroro motyvams, kad susidaręs politinis ir socialinis kontekstas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą paskatino valstybės politikų, visuomenininkų bei kitų piliečių didesnį domėjimąsi ir viešas reakcijas dėl viešų veiksmų ir sprendimų, kurie susiję su valstybės saugumu, lojalumu valstybei, gynyba, sankcijomis ir panašiomis temomis, kurios yra artimos ir neatsiejamos nuo geopolitinių įvykių konteksto.

Būtent šios temos ne tik sukelia diskusijas, bet ir visuomenės įtampos įtakoje gali lemti ir griežtą kritiką politikams ir valdžios institucijoms.

Apygardos teismas pažymėjo, kad galimai buvo peržengtos konstruktyvios kritikos ribos, tačiau negalima daryti neabejotinos išvados, kad išreikšti teiginiai skatina neapykantą.

Spręs policija

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad įvertinus komentarų žeminamąjį pobūdį bei nustačius, kad jie išsakyti apie konkretų valstybės politiką tyrimo medžiaga buvo perduota policijai, kuri spręs, ar nebuvo padarytas Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas nusižengimas.

Likusioje dalyje dėl kitų komentarų autorių prokuroras priėmė nutarimą tyrimą sustabdyti, kadangi nepavyko nustatyti asmenų, kurie galimai padarė nusikalstamas veikas.

Komentuoja Seimo narys Ignas VĖGĖLĖ:

Gaila, kad teismų sprendimuose ne vienodai taikomos Baudžiamojo kodekso normos. Akivaizdu, kad jeigu tokią leksiką būtų naudojęs kitas asmuo ar kitokiai asmenų grupę, būtų ne tik pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet greičiausiai - ir priimtas nuosprendis.

Mano vertinimu, teismas naujai interpretuoja žodžio laisvę ir kalba apie tai, kad grasinimu nelaikoma, pavyzdžiui, pasidalijimas kulkomis suvarpyta žmogaus nuotrauka. Neapykantos kalba nėra laikoma vadinti žmones ar jų grupę „moraliniu degradu", „degeneratu", „išgamomis", „genetinėmis atliekomis", taip pat grasinti tuos asmenis „užkasti nedelsiant", „padaryti galvoje skylutes".

Taip pat nelaikoma grasinimu laiškai su klausiamąja forma: „Ar nori, kad tave užmuštų gatvėje kas nors vaikštantį?", arba siūlymas bendratimi: „Laikas šituos nuvežti į šaudyklą ir paleisti kaip judančius taikinius".

Teismas interpretuoja, kad tai nėra nei grasinimo elemento, nei neapykantos kalbos. Pabandykite tokius epitetus nukreipti prieš kokią jautrią visuomenės grupę - pavyzdžiui, seksualines ar kai kurias tautines mažumas, ir rasite teismo sprendimus.

Beje, Europos Sąjungos teisė reikalauja reaguoti į neapykantos kalbą, bet Lietuvoje, deja, teismo sprendimai kartais priimami pagal pavardę. Visai neseniai už panašią leksiką buvo skirta reali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.