Į įstatymus siūloma įrašyti naują švietimo ir LRT misiją: skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą

Tai numatantį šeimos stiprinimo įstatymų pataisų paketą, kurį planuojama pateikti Seimo pavasario sesijoje, pirmadienį spaudos konferencijoje pristatė šios grupės pirmininkė Aušrinė Norkienė ir teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

„Esame gilioje demografinėje krizėje. Manau, kad būtina į tai pažvelgti kitu kampu. Siūlome savo gyvybės kultūros įstatymų paketą. Tai būtų tarsi nauja kryptis demografinėje politikoje. Šiuo paketu siekiame stiprinti šeimai ir vaikų auginimui palankią aplinką švietimo ir kultūros srityje“, – sakė A. Norkienė.

Pasak jos, nemažai tyrimų rodo, kad sprendimą susilaukti vaikų lemia būtent mūsų kultūrinė aplinka. 

„Vien ekonominės paskatos negali užtikrinti tvaraus mūsų demografinio atsigavimo. (...) Kalbame apie tai, kad šeima ne tik turi būti toleruojama, ji turi būti gerbiama”, – sakė A. Norkienė.

Teisingumo ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė R. Tamašunienė akcentavo, kad gyvybės kultūros puoselėjimo įstatymų paketas atsirado neatsitiktinai. 

„Lietuvos situacija suponuoja, kad mes turime imtis veiksmų, nes netolimoje perspektyvoje susidursime su demografinės krizės pasekmėmis. Socialinės paskatos tikrai reikalingos. Tai svarbu, tačiau reikia ir vertybinių nuostatų stiprinimo. Į šią pavasario sesiją ateiname su šeimos stiprinimo paketu, su diskusija, su siekiu parodyti jauniems žmonėms, kokia didelė prasmė yra šeimos turėjimas“, – sakė R. Tamašunienė.

Švietimo įstatymo pataisas inicijavusios parlamentarės siūlo numatyti, kad švietimas grindžiamas santuokine šeima, motinyste ir tėvyste. Taip pat siūloma akcentuoti krikščioniškųjų vertybių reikšmę švietime. 

Įstatymų pataisų rengėjai mano, kad viena iš vidurinio ugdymo paskirčių yra jauno žmogaus parengimas šeimyniniam gyvenimui. 

Akcentuojant santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės svarbą, siūloma į įstatymą įrašyti, kad vienas iš švietimo tikslų yra „parengti asmenį santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, darniam bendravimui šeimoje“. Įstatyme atsirastų ir naujas švietimo tikslas – stiprinti krikščioniškos kultūros tradicijas, didinti suvokimą apie tautinių mažumų svarbą valstybei.

„Būtent šių priemonių kompleksas leis užtikrinti, kad santuokinės šeimos, motinystės, tėvystės, krikščioniškų vertybių bei teigiamo požiūrio į tautines mažumas puoselėjimas nėra tik deklaruotini gėriai, o konkreti asmens švietimo siekiamybė“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte. 

Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti didesnį tėvų vaidmenį parenkant švietimo kryptis savo vaikams. Jei Seimas pritartų iniciatyvai, neformaliojo švietimo programos būtų taikomos tik turint tėvų ar globėjų pritarimą. Jie taip pat galėtų spręsti dėl formaliojo lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų tokių temų poreikio savo vaikui. 

„Šiais pakeitimais bus sustiprintas tėvų įsitraukimas į jų vaikų ugdymo procesą“, – mano projekto autoriai. 

Kaip pastebi Seimo narės A. Norkienė ir  R. Tamašunienė, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), kaip visuomeninis transliuotojas, irgi galėtų prisidėti užtikrinant pozityvų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę ir tėvystę, vaikų auginimą. 

Todėl jos siūlo papildyti įstatyme įtvirtintą LRT misiją aiškiai numatant, kad LRT veikla yra grindžiama pagarba šeimai, jos misija yra „skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų gimimą“.

Jei Seimas pritartų, įstatyme atsirastų nuostata, įpareigojanti visuomeninį transliuotoją rengti „santuokinį šeimos gyvenimą, vaikų auginimą, motinystės ir tėvystės svarbą pabrėžiančias programas ir LRT interneto svetainės turinį“.

„LRT misija turėtų būti nukreipta į visuomenei bei valstybei pačių svarbiausių klausimų viešinimą, todėl būtent poreikis stiprinti santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų auginimą, demografinės krizės priešakyje, visapusiškai atitiktų LRT misijai keliamus reikalavimus“, – mano įstatymo pataisų iniciatoriai.

Jie pastebi, kad šiuo metu tiek LRT, tiek Kultūros politikos pagrindų įstatymuose nėra akcentuojamas poreikis užtikrinti pozityvų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę ir tėvystę, vaikų auginimą. 

„Gimstamumo skatinimas Lietuvoje reikalauja visapusiškos, ilgalaikės ir koordinuotos strategijos, apimančios kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. Tik nuosekliai kuriant palankią aplinką vaikų gimimui, galima pasiekti teigiamų demografinių pokyčių“, – nurodoma dokumentų aiškinamajame rašte. 

Anot statistikos, 2025 m. Lietuvoje gimė 17 tūkst. 478 kūdikiai. Tai yra 1 tūkst. 608 kūdikiais mažiau nei 2024 m. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki 1 vaiko moteriai. Prognozuojama, kad išliekant dabartinėms tendencijoms iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės iki apytikriai 2,2 mln. 

Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų šių metų rugsėjo 1 d.