Grėsmė: daugėja invazinių gyvūnų

Daugiausia skundų - dėl ispaninio ariono

Šiaurės Vokietijoje plinta invazyvi skruzdžių rūšis, kuri daro žalą net elektros tinklams, interneto ryšiui. Iš Viduržemio jūros regiono kilusios invazinės Tapinoma magnum rūšies skruzdės šalies šiaurėje jau pasiekė Kelną ir Hanoverį. Mokslininkų teigimu, šių skruzdžių invazija ir jų kolonijos kelia grėsmę Badeno-Viurtembergo ir kitų Vokietijos regionų pastatams ir techninei infrastruktūrai. Štai Kėlio mieste šios skruzdės jau sukėlė elektros tiekimo ir interneto ryšio sutrikimus. Šios rūšies skruzdžių pastebėta ir kitose Europos šalyse - pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Šveicarijoje.

Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Kristina Jankauskaitė „Vakaro žinioms" pasakojo, kad į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą yra įtrauktos 4 rūšių skruzdėlės (savaninė ugninė skruzdėlė (Solenopsis invicta), kampuotagalvė ugninė skruzdėlė (Solenopsis geminat), juodoji ugninė skruzdėlė (Solenopsis richteri), Auksataškė skruzdėlė (Wasmannia auropunctata), laimei, kol kas nė viena iš jų nėra aptinkama Lietuvoje.

„Invazinės rūšys yra didelė aplinkosauginė problema, nes jos tiesiogiai daro įtaką biologinei įvairovei mūsų aplinkoje, turi neigiamą poveikį ekosistemų funkcijoms, žmogaus sveikatai, ekonomikai. Invazinės rūšys gali būti plėšrios, konkurencingos, neturėti natūralių biologinių priešų, platinti ligas, išstumti vietines rūšis arba dėl hibridizacijos nulemti genetinius vietinių rūšių pakeitimus, keisti buveines", - aiškino K.Jankauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Aplinkos ministerija daugiausia nusiskundimų sulaukia dėl invazinės gyvūnų rūšies - ispaninio ariono (Arion vulgaris), kuris daro reikšmingą žalą tiek biologinei įvairovei, tiek žemės ūkiui. Šios rūšies šliužai yra ypač aktyvūs ir minta įvairiais augalais, įskaitant kultūrinius augalus ir laukines augalų rūšis.

„Ispaniniai arionai daro tiesioginę žalą žemės ūkiui - minta daržovėmis, vaisiais ir dekoratyviniais augalais, sunaikindami jaunus ūglius, lapus ir vaisius, mažina derliaus kiekį ir blogina produkcijos kokybę (užteršia žemės ūkio produkciją gleivėmis ir išmatomis), dėl to ūkininkai ir kiti asmenys patiria ekonominių nuostolių", - teigė pašnekovė.

K.Jankauskaitė tikino, kad reikšmingą žalą biologinei įvairovei daro ir tokie plėšrūnai, kaip kanadinė audinė - tai plėšrus žinduolis, mintantis įvairiais smulkiais gyvūnais, įskaitant paukščius, žuvis, varliagyvius ir graužikus. Jų plėšrumas ir prisitaikymas prie aplinkos daro didelę neigiamą įtaką vietinėms ekosistemoms, ypač ant žemės perintiems paukščiams. Viena kanadinė audinė gali sunaikinti visą paukščių koloniją, sunaikindama lizdus, kiaušinius ir jauniklius. Kanadinei audinei paplitus natūralioje gamtoje išnyko vietinė Lietuvoje rūšis - europinė audinė (Mustela lutreola). Ypač pavojingos kanadinės audinės izoliuotoms teritorijoms, pavyzdžiui, saloms.

Patenka dėl žmogaus veiklos

„Invaziniai gyvūnai į Lietuvą patenka dėl žmogaus veiklos, kai būna įvežami (pavyzdžiui, žuvys ar vėžiai įleidžiami į tvenkinius žuvininkystės ar akvakultūros tikslais, egzotiniai gyvūnai laikomi kaip augintiniai), pervežami arba patenka atsitiktinai - per tarptautinę prekybą ar transportą, kai gyvūnai, ypač smulkūs, kaip vabzdžiai ar šliužai, keliauja kartu su augalais, dirvožemiu, prekėmis ar pakuotėse. Dar vienas plitimo kelias - natūralus plitimas iš kaimyninių šalių, ypač klimatui šylant", - komentavo AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė K.Jankauskaitė.

Jos teigimu, greitą invazinių rūšių plitimą lemia jų biologinės savybės - jos greitai dauginasi, yra atsparios įvairioms sąlygoms, dažnai neturi natūralių priešų naujoje teritorijoje. Be to, invazinių rūšių gyvūnai, konkuruodami su vietinėmis rūšimis dėl maisto, buveinių išstumia jas, nes vietinės rūšys nėra prisitaikiusios prie tokios konkurencijos.

Aplinkos ministerija akcentuoja, kad svarbu prisiminti, kad invazines rūšis ar jų gyvybingas dalis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą (tai ypač aktualu sodininkams, gyvūnų laikytojams). Pastebėjus pažeidimus, susijusius su neteisėtu invazinių rūšių naudojimu, reikėtų pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.

Informacija

Šiuo metu į Invazinių rūšių sąrašą Lietuvoje įtrauktos 35 augalų ir gyvūnų rūšys: 17 gyvūnų rūšių (2 moliuskų, 5 vėžiagyvių, 2 žuvų, 2 roplių, 1 paukščių, 5 žinduolių) ir 18 augalų rūšių.

Šis sąrašas paskutinį kartą papildytas 2016 m. lapkričio mėn. į jį įtraukiant gauruotąją šoniplauką.

Pasak Tarpvyriausybinės platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų (IPBES) ataskaitos, invazinės rūšys yra viena iš penkių pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių pasaulyje - šalia buveinių nykimo, klimato kaitos, taršos ir pernelyg intensyvaus išteklių naudojimo.

Šaltinis - Aplinkos ministerija