Europos centrinio banko (ECB) sprendimas nekeisti euro zonos palūkanų normų rodo, kad infliacija yra suvaldyta, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Anot jo, dabar yra tinkamas laikas įsivertinti, kokioje būklėje yra šalies ir visos Europos ekonomika.
„Palūkanų normos yra nepakeistos todėl, nes infliacijos fronte yra geros žinios – jos pikas yra suvaldytas ir birželio mėnesį euro zonoje infliacija yra tiksliai 2 proc. Artimiausiu laikotarpiu taip pat numatoma, kad ji liks tam lygyje, tačiau su tam tikrais pasvyravimais“, – penktadienį kalbėjo G. Šimkus.
„Geras laikas paimti pauzę, palaukti ir pasižiūrėti, kaip tas mūsų ekonomikos laivas plaukia“, – teigė centrinio banko vadovas.
Anot jo, rinkose dominuojantis lūkestis buvo, kad palūkanų normos būtų vėl mažinamos, kadangi prieš tai ECB priėmė sprendimą jas mažinti po 0,25 procentinio punkto 7 kartus paeiliui, tačiau šįkart institucijai reikėjo įvertinti kylančias rizikas.
„Rizikų yra pakankamai daug – prekybinės eskalacijos sukelia gana daug neapibrėžtumo, visa ekonominė aplinka ir prognozės. Iš kitos pusės, ekonomikos aktyvumas euro zonoje taip pat galėtų būti kiek didesnis“, – teigė G. Šimkus.
Anot jo, pirmas 2025 m. ketvirtis pagal ekonominius rodiklius – buvo neblogas, todėl nes įmonės ir verslai stengėsi šiek tiek padirbėti į priekį, nes bijojo artimiausiu metu galimai didėsiančių JAV muitų tarifų.
„Prognozuojama, kad ekonomika euro zonoje dėl to bus gana vangi“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Pasak G. Šimkaus, tai, kaip vyksta derybos dėl muitų tarifų tarp JAV ir Europos, nėra aiškiai prognozuojamas procesas. Grasinimai tarifais, tęsė jis, rodo savotišką nepastovumą, tad galvojant apie ateitį – geriau palaukti ir sužinoti, kaip viskas baigsis.
„Manau, kad turime išlaukti konkrečių sprendimų. Tiesa, dalis poveikių, kuriuos euro zonos ekonomikai gali turėti vienokie ar kitokie sprendimai, jau yra įskaičiuoti į prognozes“, – reziumavo G. Šimkus.
Kitas ECB susitikimas, anot šalies centrinio banko vadovo, įvyks rugsėjo mėnesį.
ELTA primena, jog ECB ketvirtadienį paliko palūkanų normas nepakitusias, nes politikos formuotojai laukia, ar euro zoną paveiks JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinami didesni muitai.
Bankams ir individualiems indėlininkams svarbi bazinė indėlių palūkanų norma lieka 2 proc., palyginti su 2024 m. birželio mėn. buvusiais 4 proc.
Nors ECB pavyko suvaldyti vartojimo prekių kainas, kurios šoktelėjo po COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., šiais metais iškilo nauja grėsmė – didesni JAV muitai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nuo rugpjūčio 1 d. įvesti 30 proc. muitus importui iš Europos Sąjungos, jei nebus pasiektas naujas prekybos susitarimas tarp sąjungininkių. ES pareiškė, kad yra pasirengusi atsakyti muitų įvedimu JAV prekėms.
Analitikų teigimu, tokio prekybos karo pasekmes yra sunku įvertinti, o šis neapibrėžtumas greičiausiai turėjo įtakos ECB sprendimui kol kas sustabdyti palūkanų normų keitimą.