1 nuotr.Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė smerkia valdančiųjų siūlymą papildyti naująjį visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projektą nuostata, jog LRT vykdytų Vyriausybės pavedimus.
„Šis pasiūlymas – tai valdančiųjų tramdomieji marškiniai, skirti LRT“, – pranešime cituojama M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Dalis valdančiųjų registravo siūlymą, kuriuo siekia visuomeninio transliuotojo įstatymo projektą papildyti nuostata, kad LRT bendradarbiautų su Vyriausybe. Pagal šią iniciatyvą, Vyriausybė sudarytų viešųjų paslaugų sutartį su LRT, kurioje būtų numatytos konkrečios užduotys, pavedimai ir rodikliai, kuriuos iš biudžeto lėšų finansuojamas transliuotojas turėtų pasiekti.
Anot LRT vadovės, tokiu būdu visuomeninio transliuotojo misija priklausytų nuo valdančiosios daugumos.
„Galia susikoncentruotų Vyriausybėje, o LRT taptų marionetiniu Vyriausybės politinės dienotvarkės įrankiu. Pats faktas, kad kaskart su Vyriausybe reiktų susiderėti dėl misijos apimties ir finansavimo, automatiškai reikštų LRT politizavimą“, – konstatavo ji.
Taip pat, pasak LRT generalinės direktorės, tarp Vyriausybės ir visuomeninio transliuotojo pasirašyta sutartis neleistų reaguoti į nuolatinius informacinės, skaitmeninės visuomenės pokyčius, geopolitinę situaciją ar aktualias tendencijas. Be to – LRT negalėtų spręsti laisvai, kaip geriausiai sukurti vertę visuomenei įgyvendinant misiją.
Generalinės direktorės manymu, šis siūlymas keistų ir LRT finansavimo modelį.
„Būtų naikinama įstatymu įtvirtinta pažangi LRT biudžeto formulė (nors šiandien ir užšaldyta), o finansavimo sprendimo galia persikeltų į Vyriausybės vienašales rankas. Pagal siūlomą modelį LRT finansavimas priklausytų nuo sutarties, kai pati sutartis – nuo politinės malonės“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Be to, anot direktorės, sudaryta sutartis prieštarautų įvairiems Europos teisės aktams, būtų eliminuojami konstituciniai saugikliai.
Siūlymo kritikai pabrėžia, jog taip siekiama užvaldyti visuomeninį transliuotoją nurodant, kokias laidas kurti. Viena iš iniciatyvos autorių, „valstietė“ Ligita Girskienė teigė, jog LRT užvaldyti nesiekiama.
„Užsienio šalyse tokios sutartys egzistuoja dešimtmečiais ir nė vienas nacionalinis transliuotojas nėra užgrobtas. Valstybės ir savivaldybių įmonės turi lūkesčių laiškus, kuriuos formuoja savininkas ir tai yra normali praktika“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Girskienė.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pažymi, jog nors panašios sutartys egzistuoja kitose Europos šalyse, jos veikia tik tada, kai yra griežtai apribotos ir neleidžia Vyriausybei tapti faktiniu transliuotojo valdytoju.
Kaip skelbta, trečiadienį prie Seimo vyko protestas prieš naująsias LRT įstatymo pataisas, kovą įveikusias pirmąjį balsavimą Seime. Į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinko apie 10 tūkst. žmonių.
Naujajame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Pataisas rengusi darbo grupė numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Naująsias LRT įstatymo pataisas Venecijos komisija vertina skubos tvarka.
