Galvijų augintojų atstovas apie Mėlynojo liežuvio ligos padarinius: verslas piktnaudžiauja

„Naudojasi ta proga ir jau dabar yra pareiškę supirkėjai, kad kainos mažėja. Jeigu dabar kas perka, tai jau ženkliai mažesnėmis, ypač, kas buvo šią savaitę – veršiukai pieniniai buvo pasiekę 7,5 eurų (už kilogramą – ELTA) ribą, o šiandien girdime, kad yra netgi iki 3 eurų mokama, tai dvigubai nukrito kaina“, – Eltai teigė N. Gricius. 

„Galvijai šiuo metu gali judėti tik Lietuvoje iš ūkio į ūkį ir į skerdyklas, o tas prieauglis, jaunesni, (...) atjunkyti veršeliai, kurie yra eksportuojami ir už kuriuos gaunama geriausia kaina, šiuo metu nejuda. Jau pasigirdo kalbos, kad, kai tik susitvarkysime ir galėsime vežti, bus ženkliai sumažėjusios kainos“, – sakė jis. 

Anot mėsinių galvijų augintojų atstovo, ūkininkai šiuo metu yra išsigandę, o verslas piktnaudžiauja nustatydamas žemas gyvulių supirkimo kainas.

„Mums iš tikrųjų net gaila girdėti, kad ūkininkai tokiomis mažomis kainomis parduoda tuos gyvulius, yra chaose, prigąsdinti supirkėjų, kad čia kuo toliau, tuo bus blogiau. (...)  Norisi, kad kuo greičiau būtų atstatyta tinkama kaina ir ūkininkai gautų kuo didesnes pajamas, nes šiandien piktnaudžiauja verslas“, – sakė N. Gricius.

„Jau dabar kaina nukrito 20–30 proc., sako, kad kris ir toliau, nes padidėjo pasiūla, sezoniškumas. Jie bando nurašyti ne ant to liežuvio, bando kitaip remtis, bet mes matome faktą, kad tik paskelbus šią ligą įvyko kainų kritimas“, – teigė asociacijos pirmininkas.

Jam pritaria ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, ūkininkai pastebi, jog skerdžiamų gyvulių supirkimo kainų kritimas gali būti tiesiogiai susijęs su patvirtintais MLL atvejais.

„Dabar yra ribojimai tik gyvų gyvulių pervežimams, bet mes stebime galbūt su šia liga susijusią rinkos reakciją, kuomet kažkodėl labai nukrito pieno žaliavos kainos. Ar tai susiję dalykai, aš nežinau, bet ūkininkai bando sieti, kad tai yra būtent dėl to“, – Eltai teigė R. Juknevičius.

„Kas dar labiau susiję, tai ženkliai krentančios gyvulių, parduodamų skerdimui, kainos. Šioje vietoje, ūkininkai tiesiogiai mano, kad mūsų partneriai, kolegos, šiuo atveju, perdirbėjai galimai naudojasi susidariusia situacija“, – tęsė LŪS pirmininkas. 

Kainos kils stabilizavus prekybą

Mėsinių galvijų augintojų atstovo teigimu, viskas sugrįš į savo vėžes stabilizavus prekybą ir sušvelninus jai numatytus ribojimus.

„Manau, kai sugebėsime stabilizuoti visa prekybą, vėl atsiras normali konkurencija ir kainos vėl kils, nes tų supirkėjų yra daugiau visur. Šiandien skerdyklos trina rankomis, nes pas juos važiuoja galvijai be jokių reikalavimų ir yra lengva monopolinė prekyba“, – teigė N. Gricius.

„Tų supirkėjų Lietuvoje yra gal 5–6 skerdyklos, kurios perka tuos gyvulius, ir joms tarpusavyje yra labai lengva susitarti, kad kainos turi kristi“, – tęsė jis. 

Vis tik, anot jo, šiuo metu problemų prekybai kelia nežinomybė dėl galvijų eksporto sąlygų. Anot jo, prieš MLL atvejus Lietuvoje, pusė galvijų būdavo išvežami į kitas valstybes.

„Ūkininkai turi didžiulių problemų, nes šiuo metu mūsų prekyba negalima arba labai stipriai apribota. Neturime jokių aprašų, kaip mes tuos galvijus šiandien galėtumėme eksportuoti į kitas šalis, nėra nustatytų tvarkų, yra tik prielaidos ir kuo toliau tai tęsiasi, tuo ūkininkams sunkiau“, – tikino galvijų augintojų atstovas.

„Nėra taip paprasta, reikia skubiai susisiekti su tomis šalimis ir susiderinti. (...) Anksčiau būdavo eksportas į Lenkiją, labai daug, pusė galvijų išvažiuodavo eksportui“, – teigė N. Gricius.

Reikėjo geriau pasiruošti 

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas teigia, jog MLL protrūkiui šalyje reikėjo pasiruošti geriau, iš anksto numatant pasikeisiančias eksporto sąlygas. 

„Galėjo nebūti to pereinamojo laikotarpio, galėjome pasiruošti, tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galėjo paruošti tą schemą, kaip galvijai važiuos, jeigu taip atsitiktų. O ne, kai jau yra problema ir mes ieškome būdų, kaip toliau tie galvijai galės judėti“, – sakė jis. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) numatė vakcinaciją svarstyti artėjant pavasariui, kadangi šaltuoju sezonu ligą pernešantys mašalai nebeaktyvūs. N. Griciaus manymu, kyla rizika, jog pavasarį ligos plitimas nebus suvaldytas.

„Dabar mes turime tuos šešis ūkius, bet manau, kad ateis pavasaris, bus šimtas ir du šimtai. (…) Mes bandome išsiaiškinti, ar galima gauti tiek vakcinos, kad tie ūkininkai, kurie jaučia riziką ir nenori rizikuoti, galėtų susivakcinuoti“, – teigė jis.

„Manau, kad čia ir turėtų būti tolimesnis žingsnis. (…) Kai mašalai šiuo metu neskraido ir neplatina ligos, per tą laikotarpį reikia būtinai padaryti kuo daugiau žingsnių, kad ta liga neplistų ir gal netgi išvis galėtumėme ją panaikinti“, – pridūrė asociacijos pirmininkas.

R. Juknevičius teigė suprantantis VMVT ir ŽŪM poziciją, jog šiuo metu vakcinacija nebūtų efektyvi. Vis dėlto, anot jo, ūkininkai turi pagrindo nerimauti.

„Girdžiu specialistų šneką ir suprantu, kodėl yra tie nuogąstavimai, kad dabar tas vakcinavimas gali neduoti efekto. (...) Su virusiais didžiausia problema, kad jie turi savybę mutuoti (...) ir galimai netgi tas vakcinavimas nebūtų toks efektyvus, nes vakcinos kuriamos konkrečiam viruso štamui“, – sakė LŪS pirmininkas.

„Ūkininkai, kurie baiminasi, kad pavasarį gali būti nesuvaldyta situacija, tikriausiai irgi turi pagrindą“, – tęsė jis.

Pirmadienį VMVT pranešė, jog Europos Sąjungos (ES) referentinė laboratorija patvirtino šešis jos įtartus MLL atvejus Lietuvos galvijų ūkiuose.

Siekiant užkirsti kelią MLL viruso plitimui, VMVT direktorės Audronės Mikalauskienės įsakymu paskelbtos šešios protrūkio vietos: galvijų ūkiai Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse, Prienų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose. 

Tarnyba primena, kad MLL yra virusinė liga, kuri nepavojinga žmonėms. Ja dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys. 

VMVT ir žemės ūkio ministro teigimu, šiuo metu vakcinacija neplanuojama.

Referentinei laboratorijai patvirtinus ligos atvejus, anot tarnybos, siekiant išvežti galvijus tolimesniam auginimui į kitas ES valstybes nares ar už jų ribų, nuo šiol būtina atitikti priimančios šalies nustatytus MLL kontrolės reikalavimus ir papildomai atlikti bei gauti neigiamus MLL tyrimų rezultatus PGR metodu. 

Tarnyba skelbia, jog gyvulius vežant skersti į kitas ES šalis, prieš 48 val. siunčiantis ūkio subjektas turi informuoti paskirties vietos atsakingą subjektą. 

Lietuvos teritorijoje juos galima vežti be papildomų apribojimų, draudimas taikomas tik MLL užkrėstiems ūkiams.