Dėl kelių būklės kaltas Seimas

Parlamentarė Edita Rudelienė ministrė pasiteiravo dėl kelio Vilnius-Trakai.

„Ne pirmą kartą klausiu šio klausimo. Kaip žinote, tai yra labiausiai apkrautas kelias, šiandien išeinantis iš Vilniaus. Vilniaus savivaldybė jį yra nusimačiusi kaip evakuacinį kelią, nors tas kelias užsikiša eilinį trečiadienį važiuojant iš Vilniaus, tad nežinau, kaip juo galėtų vykti evakuacija. Buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Trakų savivaldybės, Vilniaus miesto ir „Via Lietuvos". Tuo metu dar buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kiekviena šalis įsipareigojo pasirengti savo atkarpos specialiuosius planus. Žinau, kad Trakų savivaldybė, Vilniaus savivaldybė šituo klausimu tikrai yra padirbėjusi, o „Via Lietuva" - ne. Kokia situacija yra šiandien?

Gal, ministre, vis dėlto galite kaip nors paskatinti „Via Lietuvą", kad jie irgi savo atkarpą pagaliau pradėtų planuotis?" - kamantinėjo parlamentarė.

„Bendrovė veikia pagal tokias biudžeto apimtis, kokios jai yra skiriamos. Skiria per Susisiekimo ministeriją ne kas kitas, o Seimas. Atsakymas į tai, kada, kaip ir ką būtų galima padaryti, priklauso nuo to, kiek Seimas biudžete skirs lėšų, tokiu greičiu galėsime padaryti.

Antras dalykas. Jau labai greitai į Seimą ateis Kelių fondo įstatymo projektas su lydimaisiais įstatymais. Tai labai norėtųsi, kad jis irgi Seime būtų priimtas be didesnių kliūčių, be didesnių duobių ir užsikabinimų už jų. Tai leis ir įgalins ministeriją, visų pirma, turėti daugiau finansinių išteklių tam, kad tokioms probleminėms vietoms kaip šitas kelias, kai yra labai daug kitų kelių, ir ne tiktai einančių iš Vilniaus, bet ir visur kitur, kad galėtume mes skirti kuo didesnį dėmesį.

O dėl bendradarbiavimo sutarčių, tai taip, nuo pat kadencijos pradžios labai daug yra kalbama ir man baksnojama tiesiog į veidą apie tas bendradarbiavimo sutartis. Tai aš manyčiau, kad tam turėtų būti irgi teisinis įvertinimas. Kadangi dabar mes kalbame apie „Via Lietuvą", bet ten tai buvo (...) taip vadinamas tais laikais, ir tų sutarčių pasirašymas gali būti ir kvestionuojamas. Aš nekvestionuoju to, kad ir Vilniaus savivaldybė, ir Trakų savivaldybė darė ir padarė savo darbą, tačiau kiekviena sutartis, kai jinai pasirašoma, vis dėlto jos įvykdymui ir išpildymui kiekviena šalis turi turėti atitinkamus resursus. Šiuo atveju atitinkamai matosi, kad viena iš sutarties pusių neturėjo tų atitinkamų resursų, kadangi tuos resursus jinai gauna iš valstybės biudžeto. Kadangi jų negavo, tai savo sutarties dalies vykdyti negalėjo ir neįvykdė", - dėstė E.Sabutis.

Parlamentarą Tomą Domarką domino kelias, vedantis iš Plungės į Platelius.

„Žinau, kad jau ketvirtas ministras vis pažada, kad bus užsiimta šito kelio tvarkymu, bet taip tas projektas lieka neįgyvendintas. Noriu pabrėžti, kad į Klaipėdą daugėja kruizinių laivų ir Plateliai garsėja savo nacionaliniu parku ir vieninteliu Europoje Šaltojo karo muziejumi. Vien šito kelio sutvarkymas, nedidelės atkarpos, 10 kilometrų, kuris šiandien faktiškai didesne transporto priemone, tokia kaip autobusas, yra nebepravažiuojamas, tai mes prarandame labai daug įplaukų į biudžetą per kurą, per akcizą, per turistų paliekamus, išleidžiamus pinigus. Ar nereikėtų šitą klausimą įsitraukti? Aš suprantu, kad šiais metais visas biudžetas buvo už jus išnaudotas, tai norėčiau, kad įsitrauktumėte šitą klausimą", - pareiškė Seimo narys.

„Prieš tai buvę keturi ministrai, aš manau, tikrai neignoravo nei šito kelio, nei bet kokių kitų kelių Lietuvoje, bet tikrai turėjo tokią objektyvią situaciją, kad tiesiog nebuvo pakankamo finansavimo. Kaip ir šiandien jo nėra, pakankamo finansavimo.

Tačiau jūsų klausimas paliečia ir kitą labai svarbų aspektą - tai prioritetų sudėliojimą. Tikrai sukame galvas ministerijoje ne vieną dieną, ne vieną mėnesį, kaip tinkamai ir gerai sudėlioti prioritetus, ir pamatome, kad nėra iš esmės labai daug objektyvių priežasčių, bet yra labai daug subjektyvių priežasčių, jeigu mes dėliotumės, pavyzdžiui, visos Lietuvos kelius, nuo ko pradėti ir kuo pabaigti. Subjektyvios priežastys bet kada nusveria objektyvias priežastis, nes objektyvi priežastis yra paprasta. Kelio dangos būklė, pavyzdžiui, ar ne? Labai akivaizdi, matoma, aiški priežastis: jeigu susidėvėjusi, vadinasi, reikia remontuoti, jeigu daug duobių arba pagrindai paplauti ir panašiai, vadinasi, reikia kapitalinio remonto. Tačiau tos priežastys, kurias jūs išvardinote, jos prisideda prie objektyvių priežasčių ir šitas klausimas tada lieka tokioje pilkojoje zonoje.

Turistų pritraukimas arba galimas turistų pritraukimas. Verslo vystymas arba galimas verslo vystymas. Čia prasideda jau, na, ne kas kita kaip (iš tikrųjų kas vyksta ir tarp mūsų, tarp politikų) politiniai žaidimai, kurioje vietoje, kuri atkarpa turi būti aukščiau arba žemiau. Patikėkite, jau beveik per 6 mėnesius teko apvažiuoti beveik pusę Lietuvos ir kiekvienoje dalyje dėl kiekvieno man pristatomo kelio, atkarpos yra savo labai labai neatidėliotinų ir labai labai objektyvių priežasčių. Aš tikrai neatsisakau ir nesakau, kad nereikia ko nors daryti. Bet pakartosiu ir jums tą patį, ką kolegei anksčiau sakiau, jeigu padės šitas Seimas dar šitoje sesijoje priimti tinkamus sprendimus, kad biudžete būtų daugiau pinigų kelių sektoriui, prie visų klausimų, man keliamų ir priešpastatomų, mes prieisime tikrai greičiau. Bet jeigu to neįvyks, tai bus lygiai tas pats, kas buvo prieš tai, prieš mane. Būsiu tada penktas ministras, kuriam būsite uždavęs tą klausimą", - kalbėjo susisiekimo ministras.

Parlamentaras Karolis Podolskis domėjosi, nuo balandžio įsigaliojusiomis lankstesnėmiss žvyrkelių asfaltavimo taisyklėmis, numatančios galimybę projektuoti ir rengti supaprastintas konstrukcijas keliuose su žvyro danga.

„Ko tikitės iš šių pakeitimų? Ar tikrai tai atpigins žvyrkelių atnaujinimo kaštus ir kaip po šių pakeitimų realiai turėtų keistis kelių asfaltavimo mastas?" - smalsavo K.Podolskis.

„Labai džiaugiuosi, kad sugebėjome, visų pirma, patys save įtikinti, kad žvyrkelio asfaltavimas neturi būti vykdomas tiktai vieninteliu būdu, tai yra kapitalinio remonto arba iš esmės naujos statybos būdu. Kaina būdavo iškelta ir visada, trūkstant resursų, trūkstant finansų, kilometražas, vadinkime taip, buvo tragiškai mažas. Kartu su specialistais įvertinome, kad žiūrint į žvyrkelius, taip, visus reikėtų juos asfaltuoti, tačiau ne visi yra tragiški, ne visus reikia taip atnaujinti, kad iš pradžių reikėtų iškasti ten metrą arba du visos dangos, iš naujo perkloti visa tai, pagrindus pakeisti ir tada jau kloti asfaltą.

Labai nemažai yra tokių žvyrkelių, kuriuos įvertinus, atlikus ekspertizę, galima konstatuoti, jog ten užtektų tiktai iš esmės truputį sutvirtinti pagrindus ir galima kloti asfaltą. Visa tai iš tikrųjų labai atpigintų įvairius projektus ir kas leidžia, ir įsibėgėjančią žvyrkelių programą, ir visus kitus žvyrkelius. Ne tiktai valstybinius žvyrkelius, bet ir savivaldybės nuosavybei priklausančius žvyrkelius galima būtų asfaltuoti ir greičiau, ir paprasčiau, ir daugiau kilometrų, tai tuo galima pasidžiaugti", - reziumavo E.Sabutis.