Dėl Kapčiamiesčio karinio poligono statybos ir tikrųjų Lietuvos gynybos principų

Kapčiamiesčio poligono projektas grindžiamas abejonių keliančiais argumentais ir turi būti rimtai persvarstytas, diskutuojant ne tik su visuomene, bet ir su nepriklausomais, kuo įvairesnes pažiūras atstovaujančiais gynybos ekspertais, Ukrainos ir NATO konsultantais.

Poligonas viešai pristatomas kaip „gynybos žiedo" Lietuvos pasienyje dalis (kartu su Pabradės ir Rūdininkų poligonais). Teigiama, kad jis esąs svarbus vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybai, tačiau kartu pareiškiama, kad šiuo metu šioje vietoje nesvarstoma jokių fortifikacijų ar užtvarų statyba, taip pat neplanuojama kurti karinės bazės.

Pažymėtina, kad poligonas yra tik kariuomenės mokymų vieta ir nėra gynybinis įrenginys, kuris savaime sudarytų kokią nors kliūtį priešui, nesant minėtų neplanuojamų komponentų. Priešingai - pasienio fortifikavimas, jo analizė gynybos požiūriu ir gynybos planų rengimas turi būti vykdomi pirmiausia, ir ne tik poligono teritorijoje, o visame pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

Todėl susidaro įspūdis, kad Kapčiamiesčio poligono projektu siekiama tik imituoti pasirengimą Lietuvos gynybai, o iš tikrųjų bandoma kuo greičiau ir paprasčiau įsisavinti didžiules gynybai skirtas lėšas, visiškai nesirūpinant jų panaudojimo efektyvumu, tikslingumu ir poveikiu Lietuvos gynybiniams pajėgumams.

Stebina visuomenės skaldymas ir atvirai chamiška kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro komunikacija, kai susitikime su gyventojais jie buvo užsipulti dėl neva netinkamo Lietuvos himno giedojimo, aiškinant, kad jais naudojasi „blogio jėgos" ir pan.

Toks visuomenės skaldymas ir nuteikinėjimas prieš Lietuvos kariuomenę galimo karo akivaizdoje vertintinas kaip veikla, tarnaujanti priešiškų valstybių interesams. Jeigu kariuomenės vadas nesugeba kultūringai ir pagarbiai bendrauti su gyventojais, jis to neturėtų daryti, o geriau pavestų tai aukštesnio vidinės kultūros ir savitvardos lygio žmonėms.

Poligonui parinkta vieta kelia abejonių ne tik dėl fiktyvaus argumento apie tariamą jo gynybine reikšmę, bet ir dėl to, kad pasienis apskritai nėra tinkama vieta kariuomenės mokymams. Pirma, tai sudaro idealias sąlygas visus mokymus stebėti priešiškų valstybių žvalgybai.

Antra, karo atveju toks poligonas taptų kovos veiksmų zona ir negalėtų būti naudojamas naujokų apmokymui, nors, kaip rodo Ukrainos patirtis, būtent karo metu karinių apmokymų poreikis ir intensyvumas ypač išauga.

Be to, siūlomo poligono teritorijoje yra Natura 2000 saugomų teritorijų, kas prieštarauja ES teisei dėl galimo gamtos niokojimo, miškų kirtimo ir saugomų gyvūnų naikinimo perspektyvų.

Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos kariuomenė šiuo metu jau turi devynis poligonus. Nors aiškinama, kad jų nepakanka, nes daugelis yra per maži, kyla abejonių, ar jų potencialas (įskaitant galimybę išplėsti) yra tinkamai įvertintas.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad dabartinis Lietuvos gynybos prioritetų pasirinkimas yra pasenęs ir neefektyvus, nes Ukrainos karas aiškiai parodė tradicinių masinių brigadų su tankais ir patrankomis neefektyvumą, o lemiamą pranašumą suteikia modernios technologijos - pirmiausia pigūs, masiškai gaminami dronai (FPV, fiber-optic, su AI ir antidroninėmis sistemomis), kurie atsakingi už iki 75 % nuostolių ir leidžia mažai šaliai efektyviai gintis be daug karių reikalaujančių šturmų.

Mes pasisakome už gynybos persiorientavimą į XXI amžiaus realijas: modernių fortifikacijų visame pasienyje su Baltarusija ir Rusija įrengimą, investicijas į pasienio stebėjimo sistemas, dronų ir antidroninių priemonių gamybą, pirkimą bei operatorių apmokymą, taip pat esminį dėmesį skiriant strateginių objektų apsaugai (SGD terminalas, dujų mazgas Akmenėje, Mažeikių nafta, Kauno hidroelektrinė ir kiti taktiniai priešo taikiniai Lietuvoje).

Kartu būtina atkreipti dėmesį į tautos patriotinį ir dorovinį ugdymą, tradicinių vertybių apsaugą, pagarbų kariuomenės bendravimą su visuomene, demografinės krizės įveikimą realiai ir veiksmingai remiant tradicines šeimas, auginančias vaikus, nes nuo to taip pat tiesiogiai priklauso Lietuvos gebėjimas priešintis užsienio agresijai.

Todėl Tautos ir teisingumo sąjunga kviečia Lietuvos Vyriausybę ir Krašto apsaugos ministeriją stabdyti Kapčiamiesčio poligono projektą, atlikti nepriklausomą poveikio vertinimą, svarstyti realias alternatyvas, gerbiant vietos gyventojų ir nepriklausomų ekspertų nuomonę.

Taip pat kreipiamės į Seimą dėl parlamentinio Kapčiamiesčio poligono projekto ir Lietuvos pasirengimo gynybai tyrimo inicijavimo.

Mes, savo ruožtu, įsipareigojame visais lygmenimis kelti šį klausimą viešumoje ir kovoti už tikrąją Lietuvos gynybą, grindžiamą naujausia Ukrainos patirtimi ir moderniomis technologijomis.

Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) taryba.