Brukami įkalčiai teisėsaugininkams gali apkarsti

„Vakarų ekspresas" rašė, kad už minėtus nusikaltimus, kuriais ir yra kaltinamas pajūrio verslininkas, Ispanijoje jau yra nuteistas pats savo kaltę pripažinęs asmuo.

Tačiau tai ne vienintelis faktas, kuris kelia abejonių Lietuvos teisėsaugos veiksmais ir objektyvumu.

Kaltinimai baudžiamojoje byloje pareikšti verslininkui Vladimirui Stefanovui ir bendrovei „Statega".

Kaltinimą byloje palaikančios prokurorės Dalios Stonienės teigimu, V. Stefanovas neva siekė nuslėpti ir įteisinti Panamoje registruotos kompanijos „Intracoastal Trading Services" pinigines lėšas, žinodamas, jog jos įgytos nusikalstamu būdu.

Pasak Lietuvos teisėsaugos, verslininkas buvo šios kompanijos savininkas, faktiškai ją kontroliavo ir valdė.

Tačiau šių metų rugpjūčio 20 d. Klaipėdos apygardos teisme vykusiame posėdyje paaiškėjo netikėtas faktas.

V. Stefanovo gynėja advokatė Renata Astrauskienė pagarsino Ispanijos teismo nuosprendį. Jame aiškiai sakoma, kad „Intracoastal Trading Services" priklausė, buvo valdoma ir kontroliuojama ne klaipėdiečio, o rusų kilmės Ispanijos verslininko Vladimiro Kokorevo. Tą jis ir pats neginčijamai pripažino Ispanijos teismui.

Už padarytus nusikaltimus V. Kokorevui ir jo šeimos nariams skirtos laisvės atėmimo bausmės (dvejų metų ir metų) bei bendra 35 mln. eurų bauda.

Ispanijos teismo nuosprendis pridėtas prie nagrinėjamos bylos.

Mįslingas įrašo laikas

Tai ne vienintelis faktas, galintis turėti didžiulės reikšmės nagrinėjant bylą.

Kilo didelių abejonių dėl teisėsaugininkų veiksmų 2017 metais atliktos kratos metu.

Pasak advokatės R. Astrauskienės, paaiškėjo, jog jai vykstant įtariamųjų namuose, įrašyti kažkokie duomenys į minėtų įtariamųjų paimtus kompiuterius.

Jei tai tiesa, vargu ar kratą atlikę pareigūnai tokius veiksmus būtų leidę daryti patiems įtariamiesiems.

Kad įtarimas yra rimtas, galima spręsti iš to, jog bylą nagrinėjantis teisėjas Eduardas Maškevičius sutiko į kitą teismo posėdį pakviesti kratas atlikusius teisėsaugininkus.

Kieno atminties laikmenos?

Ne ką mažesnį, o greičiausiai net dar didesnį įtarimą kelia paties V. Stefanovo namuose 2017 metų spalį atlikta krata.

Verslininkas teismui pateikė pareiškimą, kuriame tikina, jog du USB raktai (atminties laikmenos), neva paimtos iš jo namų kratos metu, yra ne jo ir niekaip negalėjo būti namuose.

„Kratos metu neva tai rastos dvi sidabrinės spalvos atminties laikmenos man nepriklauso. Iki bylos nagrinėjimo aš šių laikmenų niekada nemačiau, jų turinio nežinojau ir jos negalėjo būti rastos mano namuose", - kategoriškai pareiškė V. Stefanovas.

Įdomus sutapimas. Verslininkui pareikšti kaltinimai remiasi vien tik šiose vienodo dizaino laikmenose buvusia informacija.

Laikmenos neva rastos kažkokiose rankinėse, neva buvusiose V. Stefanovo darbo kabinete.

„Atsakingai pareiškiu, kad niekada jokių svarbių dokumentų ir jokių svarbių daiktų nelaikau rankinėse. Visi mano dokumentai visada buvo laikomi mano darbo kambario stalčiuose ir lentynose. O ypač svarbūs - seife. Juk laikmena su garso įrašais išimta iš darbo kambario seifo", - sakė V. Stefanovas.

Įdomiausia tai, kad minėtų rankinių vėliau neprisiminė ne tik kratoje dalyvavusi verslininko sutuoktinė, bet ir ją atlikę pareigūnai.

V. Stefanovui toks įtarimas kilo po to, kai jo iniciatyva buvo atliktas kratos metu pačių pareigūnų darytos kratos vaizdo įrašo profesionalius tyrimas.

Po tokio vaizdo tyrimo paaiškėjo, kad kratos metu nufilmuotos atminties laikmenos (USB raktai) ir jų skaičius nesutampa su neva paimtomis kratų metų.

Pareigūnai skubėjo

Pasak V. Stefanovo, šios laikmenos jam primestos tyčia. Ir pati krata atlikta specialiai tuo metu, kai paties verslininko nebuvo Lietuvoje. Nors pareigūnai puikiausiai žinojo, kad jau po poros dienų jis grįš namo.

Gavę specialų teismo orderį asmens kratai, teisėsaugininkai kažko laukė apie tris savaites. Suskubo, kai klausydamiesi verslininko pokalbių telefonu sužinojo, kad jis grįžta.

„Man pačiam dalyvaujant kratoje, mano namuose nebūtų rastos jokios ne man priklausančios laikmenos", - neabejoja V. Stefanovas.

Svetimo kompiuterio duomenys

V. Stefanovo iniciatyva atliktas tyrimas taip pat nustatė ir tai, kad minėtos dvi keistos atminties laikmenos nuo pat įrašymo 2016 metų balandžio mėnesį niekada nebuvo atidarytos ir peržiūrėtos.

Kaip paaiškėjo vėliau, vienoje iš tų laikmenų apskritai buvo įrašyta dalis duomenų iš rusų kilmės Ispanijos verslininko V. Kokorevo asmeninio kompiuterio.

Kaip minėta, į laikmeną šie duomenys įrašyti 2016 metų balandį. Tuo metu kopiją iš V. Kokorevo asmeninio kompiuterio padaryti galėjo tik patys teisėsaugininkai.

V. Kokorevas suimtas 2015 metais. Tais pačiais metais atliktos kratos jo namuose ir paimti visi jo kompiuteriai.

Pakišo įrodymus?

Pasak V. Stefanovo, visa tai leidžia manyti, jog kratą atlikę pareigūnai minėtas atminties laikmenas atsinešė su savimi. Ir vėliau jas neva rado verslininko darbo kambaryje buvusiose menamose rankinėse.

„Krata mano namuose atlikta kažkaip neįprastai. Pareigūnai rado mano darbo kabinete tai, ko jie, panašu, ieškojo ir tikėjosi rasti. Šį įtarimą patvirtina aplinkybė, jog nei per kratą, nei vėliau nebuvo atidarytas darbo kabinete buvęs antrasis seifas. Matyt, pareigūnai tiksliai žinojo, ką "ras„ mano namuose, todėl net nematė reikalo atidarinėti dar vieną užrakintą seifą", - stebėjosi V. Stefanovas.

Sprendimą palieka teismui

Kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikanti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorė D. Stonienė „Vakarų ekspresui" sakė, kad Ispanijos teismo nuosprendis Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamai bylai jokios įtakos neturės.

„Čia visai atskiri procesai. Yra informacija, kad žmogus yra Ispanijoje nuteistas. Svarbu, kad nebūtų dvigubo nuteisimo. Kad žmogus nebūtų nuteistas ir vienoje šalyje, ir kitoje.

Svarbu žinoti procesą, kas toje šalyje yra įtariamieji. Ar už tas pačias nusikalstamas veikas tie patys asmenys nuteisti ar kiti.

Abi bylos niekaip nesusijusios. Nei tos pačios nusikalstamos veikos, nei tie patys asmenys.

Mes kaltiname visai kitais dalykais, veikimu Lietuvoje. O toje byloje kaltinta veikimu Ispanijoje. Du skirtingi procesai, tik gal panašios aplinkybės", - svarstė D. Stonienė.

Dėl neva kratos metu į įtariamųjų kompiuterius įrašytos informacijos ir verslininko namuose rastų neva jam nepriklausančių atminties laikmenų kilusių įtarimų prokurorė plačiau nekomentavo.

„Viską vertins teismas, vertindamas galutinius bylos duomenis.

Tai gynybos pozicija. Ji turbūt yra tokia, kad įneštų kuo daugiau neaiškumo. Toks advokatų darbas.

O teismas, priimdamas sprendimą, ir turės sudėlioti visas byloje esančias aplinkybes. Vertins, kas dalyvavo kratose, kas nedalyvavo ir kokios aplinkybės. Tam dabar apklausai ir kviečiami liudytojai bei pareigūnai.

Procesas ir vyksta, kad viskas būtų išsiaiškinta.

Aš šiais klausimais nepasakysiu. Teismas priims sprendimą, vertins ir pasisakys dėl visų gynybos keliamų klausimų", - teigė prokurorė D. Stonienė.