1 nuotr.„Respublikos" savaitės akiratyje - grupės parlamentarų, tarp jų ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko, socialdemokrato Dariaus Jakavičiaus siūlymas naikinti taip vadinamą Desovietizacijos komisiją.
Šiam siūlymui pritaria premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, o ir prezidentas Gitanas Nausėda žadėjo dėl to neverkti. Tačiau kategoriškai nesutinka konservatoriai, nes būtent jų valdymo laikais ši komisija buvo įsteigta.
Desovietizacijos komisijos naikinimo priešininkus ypač papiktino faktas, jog siūlymas „ciniškai" nuskambėjo Gedulo ir vilties dieną. Esą nusispjauta į tremtinių kančias, į jų atminimą. Tačiau, atmetus emocijas, ar tikrai ši Desovietizacijos komisija reikalinga?
Jei neliks Desovietizacijos komisijos, tai dar nereiškia, jog, mintyse nuskėlus priešdėlį „de", Lietuvoje prasidės sovietizacija. Taip gali gąsdinti tik oponuojantys valdantiesiems, tačiau kažin ar kas nors tuo patikės. Nes Lietuvoje desovietizaciją pradėjo toli gražu ne prieš kelerius metus įsteigta komisija, bet Atgimimas ir 1990 m. Kovo 11-oji.
Visuomenė visada reaguoja į pokyčius. Taip kadaise, TSRS kompartijos generaliniam sekretoriui Nikitai Chruščiovui pasmerkus Stalino kultą, Lietuvoje dingo Stalino paminklai, Stalino gatvių, o Kaune - Stalino prospekto pavadinimai.
Taip, kadaise atsižvelgus į politinius pokyčius, Marijampolė tapo Kapsuku, vėliau vėl tapo Marijampole, o Sniečkus - Visaginu. Taip po Kovo 11-osios ėmė griūti Lenino paminklai, išnyko Lenino aikštės.
Tad nepaisant to, jog dar niekas net negalvojo apie Vito Karčiausko vadovaujamą Desovietizacijos komisiją, desovietizacija vyko pilnu tempu. Jei kas galvojate kitaip, aplankykite eksponatus Grūto parke. Juos ten sukrovė toli gražu ne V.Karčiausko komisija.
Tad kam reikėjo vadovauti procesui, kuris ir taip puikiai veikė? Kam tas biurokratinis, atlyginimus gaunantis antstatas? Tai tas pats, kaip devyniese susėsti į valtį, plaukiančia pasroviui Nemunu, ir įsivaizduoti, kad Nemunas jų valdomas. Jei valtyje sėdintys panorės - esą pareguliuos tėkmės greitį, o gal ir patį Nemuną keliais kilometrais pailgins.
Komisija - kaip bokso kriaušė
Lietuva turi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuris irgi tiria ir vertina nacių bei sovietų okupacinius režimų veiklą Lietuvoje.
Tad kodėl, praėjus 22-iems metams po Kovo 11-osios, staiga prireikė Desovietizacijos komisijos?
Gal V.Karčiausko komisijos prireikė tik tam, kad ji sugertų į save visuomenės pasipiktinimą dėl Salomėjos Nėries „desovietizavimo", pirmojo Lietuvos savanorio, diplomato Kazio Škirpos ar Jono Noreikos-generolo Vėtros „autoritetingo" paniekinimo? Gal komisija - tik skydas atremti mūsų pykčius, susiskaldymus, skirtingus vertinimus?
Gal todėl komisijos nariai ir nenori, kad jų posėdžiai būtų filmuojami?
Geriau svarstyti visai Lietuvai skaudžius klausimus anonimiškai, nes toli gražu ne visi žino V.Karčiausko komisijos narių pavardes.
Tai - tiesiog mušama bokso kriaušė. Už tai gaunanti pinigus.
Desovietizuoti kosmosą
Visiškai aišku, kad „desovietizaciją" savo savivaldybių ribose visai lengvai atliktų savivaldybių tarybos. Vietiniams gyventojams pritariant. Nes būtent vietiniai geriausiai žino, iš kokios šeimos kilęs žydšaudys, kur stūkso jam skirtas paminklas. Žino, kas buvo vietinis šviesuolis, kas - stribas, kas - garbingas tarpukario partizanas, o kas - tik vagis ir plėšikas. Savivaldybės, turėdamos ant stalo nuo 2023 m. gegužės veikiantį įstatymą, draudžiantį propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus, pačios puikiai supranta, ką reikia nukelti (jei dar nenukėlė) ir kokią gatvę pavadinti kitaip.
Todėl visiškai apgailėtina ar ironiška, kai kokia nors savivaldybė kreipiasi į V.Karčiausko komisiją, ar gali palikti savo mieste Kosmoso gatvę. Gal šaiposi? Džiugu, kad bent neprašo leidimo visai panaikinti kosmosą, bet ką bendro turi kosmosas su autoritariniu režimu? Nebent mano, kad tas autoritaras - pats Dievas. O jei taip mano, tai vis vien kuo čia dėta desovietizacija?
Savivaldybės taip pat prašo paaiškinti, ar gali savo teritorijose turėti Taikos, Veteranų gatves. Nors net ir tarybiniais metais Kaune buvo Laisvės alėja, o aplinkinės gatvės buvo pavadintos Maironio, S.Daukanto, K.Donelaičio, Kęstučio, Vydūno vardais. Turėjome Griunvaldo gatvę ir „Žalgirio" krepšinio komandą.
Paskutinis lašas
Paskutinis visuomenės susipriešinimas ir dar vienas smūgis komisijai - dėl požiūrio į Salomėją Nėrį. Lietuvoje S.Nėries vardu pavadinta apie 40 gatvių. Tikrai garsus poetas yra tas, prie kurio vardo jau nereikia pridėti žodžio „poetas". Visi ir taip žino, kas buvo Maironis, Petrarka, Vergilijus, Horacijus, Marcelijus Martinais ar Sigitas Geda. Inžinieriais jų niekas nevadina. Visi ir taip žino, kas buvo S.Nėris, nors turime daugybę -auskų, - aičių, - evičių, -yčių, irgi rašančių eiles, bet visuomenė jų neįsidėmi. Štai ir atsakymas, kodėl būtent S.Nėries vardą reikia mūsų miestuose palikti.
Karalienė Luizė prieš Puškiną
Komisija esą kovoja su autoritarizmo ir totalitarizmo simboliais. Tokiu atveju visiškai suprantu, kodėl užkliuvo su cariniu autoritarizmu besiasocijuojantis Puškinas. Tik niekaip nesuprantu, kodėl neužkliūna su Prūsijos autoritarizmu susijusi Prūsijos karalienė Luizė. Jos garbei pavadintas tiltas per Nemuną, o Klaipėdoje - jaunimo centras. Sakote, Klaipėda (Memelis), įkurta vokiečių ordino, tik XX a atiteko Lietuvai ir ilgą laiką priklausė Prūsijai, net šiek tiek - Prancūzijai? Esą reikia gerbti istoriją? Tačiau, remiantis tokia logika, kodėl panaikinta Mogiliovo gatvė? Juk Mogiliovo (Baltarusija) miestas kadaise priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Apie Desovietizacijos komisiją
Pilnas komisijos pavadinimas - Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija.
Komisija savo darbą pradėjo 2023 m. birželį, kai gegužę įsigaliojo 2022 m. gruodį Seimo priimtas įstatymas, draudžiantis propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Komisiją sudaro 9 asmenys, deleguoti Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas.
Komisijos nariai paskiriami 3 metų kadencijai. Komisijos pirmininkas - inžinierius, paveldosaugininkas, fotografas, sklandytojas Vitas Karčiauskas.
