Baltijos šalyse - narkotikų antplūdis

Estija skambina pavojaus varpais

2018-2021 m. kasmet Estijoje nuo narkotikų perdozavimo mirdavo vidutiniškai nuo 30 iki 40 žmonių. 2022 m. mirčių nuo perdozavimo skaičius išaugo iki 80. Neseniai jis šoktelėjo iki 100: 2023 m. nuo perdozavimo mirė 113 žmonių, 2024 m. - 100.

Iš viso 2021-2024 m. nuo perdozavimo mirė 332 žmonės, iš jų - 262 vyrai.

Pasak valstybės prokuroro Raigo Aso (Raigo Aas), mirtingumą didina naujas sintetinis opioidas: „Viena iš pagrindinių priežasčių yra nitazenų plitimas - jiems tenka pusė mirčių nuo narkotikų perdozavimo."

Likusios mirtys yra susijusios su kitais narkotikais, tokiais kaip amfetaminas, kokainas ir kanapės. „Dauguma mirčių lemia mišrus vartojimas, kas padidina perdozavimo riziką", - paaiškino Sveikatos plėtros instituto narkomanijos skyriaus vyriausioji specialistė Marina Vaer (Marin Vaher).

2024 m. jauniausiai su nitazenu susijusio perdozavimo aukai buvo 21 m., vyriausiai - 55. Vidutinis mirusiųjų nuo perdozavimo amžius - 38 metai.

Estija Europoje išsiskiria tiek nitazeno plitimo mastu, tiek pasekmių sunkumu. „Ši problema opiausia Estijoje ir Latvijoje", - pažymėjo R.Asas.

Priklausomybė neišgydoma

Izotonitazenas yra stipri sintetinė medžiaga/opioidas, paprastai vadinamas nitozenu. Nitazenai Estijoje pradėjo plisti maždaug prieš trejus metus. Ši medžiaga sukelia greitą ir sunkų apsinuodijimą, poveikis panašus į fentanilio. Tačiau tarp šių narkotikų yra vienas svarbus skirtumas.

„Perdozavus fentanilio naudojamas naloksonas, kuris padeda atgaivinti žmogų. Jį naudoja greitosios pagalbos medikai ir policija. Nitazeno atveju naloksonas neturi tokio stipraus poveikio", - patikslino R.Asas.

Nitazenas dažniausiai parduodamas vienkartinėmis dozėmis, supakuotomis į foliją. Vidutinė dozės kaina - apie 25 eurus.

„Vienkartinės dozės yra labai maži kiekiai - kalbame apie miligramus", - paaiškino Aasas. Iš vieno gramo paprastai gaunamos apie dvidešimt vienkartinių dozių.

Vienas nitazeno gramas kainuoja 150-300 eurų, tačiau jo užtenka iki 30 vienkartinių dozių, todėl tai yra pelningas produktas. Pavyzdžiui, iš vieno gramo pagaminant 30 dozių ir parduodant kiekvieną už 25 eurus, pardavėjas uždirba apie 750 eurų už gramą, o tai gali reikšti iki 600 eurų už gramą grynąjį pelną. „Turime žmonių, kurie iš to gerai uždirba", - pripažino R.Asas.

Nors nitazeno dozės gali atrodyti mažos, jos veikia ypač stipriai. Net nedidelis miligramų skirtumas gali sukelti perdozavimą.

Nitazenai į Estiją kontrabanda gabenami iš Latvijos, daugiausia miltelių, bet kartais ir koncentrato pavidalu - gryna medžiaga, kurią reikia praskiesti ir sumaišyti su kitomis medžiagomis.

Įvežamas per Latviją

„Galime teigti, kad 99 proc. šios medžiagos nusikaltėliai importuoja iš Latvijos", - paaiškino R.Asas.

Nitazenai į Estiją kontrabanda gabenami šimtais gramų, o kartais net kilogramais. Gabenami automobiliu ar autobusau, nes Šengeno erdvėje nėra pasienio kontrolės. Tačiau Mokesčių ir muitų valdybai, tikrinant sieną kertančias transporto priemones, pavyko aptikti didelius sintetinių opioidų, įskaitant nitazeną, kiekius.

Kontrabandai dažnai naudojamos ir slėptuvės - kirtus sieną preparatas nuvežamas į mišką, iš kur jį pasiima Estijos pirkėjai.

Pernai latviai Atvars Kozlovskis ir Arturs Egorovs tapo kaltinamaisiais didžiausioje Estijoje baudžiamojoje byloje, susijusioje su nitazenu. Harju apygardos teismas pripažino juos kaltais dėl 2,8 kg nitazeno importo į Estiją - tiek užtenka apsvaiginti penkis milijonus žmonių. Dalis medžiagos pateko į apyvartą, tačiau maždaug pusė buvo konfiskuota.

„Nitazenų ypatumas tas, kad jie plačiai paplitę Europoje, ir ypač - Baltijos šalyse - Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Tai anomalija, kurią sunku paaiškinti", - nurodė R.Asas. - Toks platus nitazeno pasiskirstymas šiuo metu niekur kitur Europoje nepastebimas. Esame pionieriai blogąja prasme."

Lietuvoje - kitos problemos

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis nuramino, kad Lietuvoje nitazeno tipo opioidų beveik nenustatoma ir nesulaikoma.

„Per pastaruosius metus Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nėra fiksavusi apsinuodijimų šio tipo narkotikais, - patikslino jis. - ES narkotikų agentūros (EUDA) duomenimis, Estijoje ir Latvijoje užfiksuotas staigus mirties nuo narkotikų, daugiausia - nuo nitazenų - atvejų skaičiaus padidėjimas, o Lietuvoje pagrindine mirčių priežastimi išlieka karfentanilis."

EUDA grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Baltijos regione aptikti labai stiprūs sintetiniai opioidai byloja apie tai, jog vietos narkotikų rinkose įvyko pastebimų pokyčių. Nuo 2019 m., kai pirmą kartą ES buvo nustatytas izotonitazenas, nitazenai vis dažniau nustatomi Estijoje ir Latvijoje, o kriminalistikos ir toksikologijos ataskaitose jie siejami su vis didesniu mirties nuo narkotikų atvejų skaičiumi.

Iki 2023 m. nitazenai buvo siejami su 52 proc. tokių mirčių Estijoje ir 66 proc. Latvijoje. Estijoje dažniau aptinkami tokie dariniai kaip, protonitazenas ir metonitazenas, o Latvijoje - izotonitazenas, protonitazenas ir metonitazenas. Nors nitazenų Lietuvoje vis dar aptinkama rečiau, nedidelis pastarųjų metų aptikimo atvejų skaičius rodo, kad rinkoje jų yra.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvoje karfentanilis - sintetinis opioidas, kurio poveikis gerokai stipresnis nei fentanilio - pakeitė kitus neteisėtoje rinkoje prieinamus opioidus ir 2023 m. su juo susieta 39 proc. mirties nuo narkotikų atvejų. Estijoje ir Latvijoje taip pat pranešama apie karfentanilio aptikimo atvejus, nors pagal įvairius rodiklius, pvz., likučių švirkštuose analizę, jų nustatoma mažiau.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė Jelena Sirgėdienė irgi paneigė estų teiginius apie nitazenų paplitimą Lietuvoje.

„Per paskutinius kelerius metus nustatyti tik 2 sulaikymo atvejai, - patikslino ji. - 2025 m. - užfiksuotas 1 sulaikymo atvejis, susijęs su nitazeno grupės medžiagomis (metonitazenas). 2024 m. tokių sulaikymų nebuvo. 2023 m. irgi užfiksuotas 1 sulaikymo atvejis, susijęs su metonitazenas."

Elektroninis blogis

Prieš kelias dienas Seime vyko parlamentaro medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko inicijuota spaudos konferencija „Nauja narkotikų vartojimo banga. Ar esame pasiruošę?" Joje taip pat dalyvavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė ir Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Algirdas Sysas.

Jos kalbėta ir apie liepos pradžioje įvykusią tragediją, kai galimai apsinuodijęs elektronine cigarete, mirė 15-metis.

S.Čaplinsko teigimu, šiuo metu susiformavusi nuostata „verčiau tegul vaikas garina, negu rūko tradicines cigaretes", kai nėra aišku, kokie skysčiai joms naudojami, atveria kelius tiekti paaugliams ir nelegalias psichotropines medžiagas. Nerimą kelia ir smarkiai tarp paauglių išpopuliarėjusios bei lengvai prieinamos vienkartinės cigaretės, todėl rudens sesijoje yra numatyti teisės aktai, skirti kvaišalų prieinamumo mažinimui.

S.Čaplinskas siūlo nuo šių metų lapkričio uždrausti parduoti vienkartines elektronines cigaretes, taip pat nustatyti naują jų apibrėžimą - jos privalėtų būti iš anksto užpildytos skysčiu ir jų nebūtų galima papildyti, nepriklausomai nuo to, ar jos turės įkraunamą bateriją.

V.Aleknavičienė pabrėžė, jog laikas pripažinti, kad elektroninės cigaretės yra rimta problema. Visgi ji akcentavo, kad daugiau galima pasiekti ne bausmėmis, o prevencija ir švietimu, įtraukiant į šį procesą ir šeimas. Pasak jos, mokykla turi būti ta institucija, kuri ne moralizuoja, o stengiasi padėti tiek paaugliams, tiek pagalbos ieškančioms šeimoms.

Tai pat būtina suteikti žinių apie galimas „veipinimo" pasekmes sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl reikia kurti ne bausmių, o pagalbos tinklą ir reabilitacijos centrus, įtraukiant į procesą ir nevyriausybines organizacijas. Ji ragino kalbėti apie narkotikus ne moralizuojant ir ieškant kaltų, o šviečiant visuomenę, pasitelkiant tam nevyriausybines organizacijas, savivaldybes bei policiją.

A.Sysas nurodė, kad paaugliai mažiau vartoja alkoholio ir įprastų cigarečių, tačiau tuo pat metu vis sparčiau visuomenėje plinta elektroninės cigaretės, kurioms kartais naudojamos neišbandytos, galimai nelegaliai gaminamos, medžiagos.

Pasak jo, kasmet nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų Lietuvoje miršta apie 70 žmonių, kurių amžiaus vidurkis nesiekia 40 m. Užsiėmus jaunimo švietimu, tikėtina, ateityje mirčių būtų mažiau. Taip pat jis priminė, kad Lietuvoje kovai su šia problema iki 2030 m. parengta nacionalinė darbotvarkė, į kurią įtraukta net 15 institucijų, nes sprendimas turi būti kompleksinis.

Komentuoja Vidaus reikalų ministras Vladislavas KONDRATOVIČIUS:

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia pritariantis parlamentaro Sauliaus Čaplinsko siūlymui uždrausti vienkartines elektronines cigaretes: „Tai yra žingsnis, apie kurį tikrai, manyčiau, vertėtų diskutuoti. Nepopuliarus gal žingsnis būtų, bet žingsnis, kuri leistų suprasti, kad sveikatą gadina ne tik nelegalios narkotinėms medžiagos, bet ir legalios, ypač, kada tu gaili maišyti, kokteilius daryti."

Ministras, aptardamas esamą situaciją, teigė, jog pastebima tendencija, kad net ir legalios medžiagos, pakeitus jų sudėtį, tampa pavojingos. V.Kondratovičius tvirtino šiuo atveju turintis omeny tas pačias elektronines cigaretes.

„Nikotino kiekis vienoje cigaretėje viršija dozę dešimtimis kartų. Vienoje elektroninėje cigaretėje gali atsirasti 300 cigarečių nikotino dozių", - apie pavojingas tendencijas kalbėjo ministras.

V.Kondratovičius, kalbėdamas apie elektroninių cigarečių žalą nepilnamečiams, atkreipė dėmesį, kad Seime taip pat iškelta iniciatyva traukti atsakomybėn fizinius asmenis dėl elektroninių cigarečių pardavimo nepilnamečiams specialiuose šių prekių automatuose. Iki šiol atsakomybė už tokius veiksmus buvo taikoma tik fiziniams asmenims. Ministras tokioms teisės aktų pataisoms pritartų.