1 nuotr.Darbo užmokesčio atotrūkis tarp sostinės, vidurio ir vakarų Lietuvos regionų per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį padidėjo 29 eurais – sudarė 434 eurus, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) ketvirtą praėjusių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2 772,2 eurų – per ketvirtį išaugo 4,3 proc.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 2 329 eurų ir per ketvirtį padidėjo 3,8 proc.
Tuo metu vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis Sostinės regione sudarė 1 680,5 eurų – per ketvirtį išaugo 4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis sudarė 1 432 eurų – 3,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.
Skelbiama, jog vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per ketvirtį labiausiai – 4,9 proc. – išaugo Kauno apskrityje, mažiausiai – 1,8 proc. Marijampolės apskrityje.
Didžiausią – 2 772,2 eurų – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities darbuotojai. Mažiausiai – 2 033,7 eurų – uždirbo Marijampolės apskrities darbuotojai.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per ketvirtą 2025 m. ketvirtį išaugo visose savivaldybėse – nuo 0,1 proc (Tauragės r. ir Visagino sav.) iki 6,7 proc. (Šilutės r. sav.).
Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2 856,1 eurų – gavo Vilniaus m. savivaldybės darbuotojai, mažiausiai – 1 811,7 eurų – uždirbo Zarasų r. savivaldybės darbuotojai.
2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,1 proc. (Pagėgių ir Pakruojo r. sav.) iki 16,3 proc. (Zarasų r. sav.).
Agentūros duomenimis, darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, didesnės darbų apimtys, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
