respublika.lt

Apsemiamos miestų gatvės. Ką daryti?

(49)
Publikuota: 2024 birželio 20 09:55:24, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Mieste tenka ne tik smagiai pasivaikščioti. Kartais - ir pabraidyti. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Šiltuoju sezonu didmiesčiuose vis dažniau tvinstančios gatvės tapo tikru galvos skausmu tiek paprastiems miestiečiams, tiek verslui. Tiesa, išspręsti šią problemą nėra taip paprasta. Kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros mokslininku, doc. dr. Mindaugu RIMEIKA.

 

- Matome po stipresnių liūčių apsemtas gatves, parduotuves, ar verta sunerimti dėl miesto infrastruktūros, ką mato mokslininkai?

- Ir prieš 20 metų lijo ir tvino, tačiau krituliai dažnėja ir intensyvėja. Tą galiu patvirtinti, nes prieš dvejus metus apdorojome 50 metų duomenis iš kelių meteorologinių stočių ir palyginome su teisės aktuose nurodytais lietaus intensyvumais.

Projektavimo praktika paremta Statybos techninio reglamento (STR) nuostatomis, ir numatomas lietaus kiekis, pagal kurį projektuotume šiandien lietaus nuotekų tinklą, yra apie 30 proc. per mažas. Net ir šiandien projektuodami lietaus nuotekų tinklus, mes jau programuojame dar didesnę ateities problemą. Vis dėlto pakeisti teisės aktus nėra tik paspausti mygtuką. Tai ilgas procesas.

Jeigu apie vandenį kalbame, tai jis turi būti 24 val. per parą, čia klausimų nėra. Jeigu apie buitines nuotekas - tai irgi klausimų nėra, jos turi būti pašalintos.

Kai pradedame kalbėti apie lietų, reikia jau projektuojant susitarti, kiek kartų vaikščiosime šlapiomis kojomis ir patvinusiomis gatvėmis. STR leidžia suprojektuoti lietaus nuotekų tinklą, kuris oficialiai patvintų du kartus per metus. Čia yra pagal senus praėjusio tūkstantmečio duomenis, išeina kuriozinė situacija, nes pasirinktas pats „žemiausias laiptelis". Projektuojama pagal senus duomenis, rausiamos gatvės, klojamas tinklas, nauja danga, o, pakitus klimatui, vis tiek tvinsta. Natūraliai kyla klausimas: kam tos investicijos buvo, jei tvinom anksčiau, o dabar vėl tvinstam? Taigi reikia griežtinti STR reikalavimus, kad lietaus sukelti tvinimai pasikartotų kiek galima rečiau.

Pavyzdys, Vilniuje projektuojant naujus tinklus vieną kartą per 5 metus leidžiamas potvynis. Kadangi klimatas keičiasi ir kritulių intensyvumas didėja, potvyniai gali būti ir kasmet. Reikia suprasti ir tai, kad negalima padaryti visą laiką veikiančios lietaus kanalizacijos.

Kitas pavyzdys - statant bent kokią hidroelektrinę jau projektuojant numatoma, kad potvynis gali būti vieną kartą per 100 metų. Vokietijoje įvyko potvynis, kur vandens lygis pakilo 9,5 m, nors buvo apskaičiuota 9 metrams. Viskas, persiliejo užtvankos ir vanduo nubėgo.

Mes turime suprasti, kad negalime suprojektuoti daikto neaišku kam. Žinoma, teoriškai galima, bet nepakelsime investicijų. Investuosime į baisinį vamzdį, paskui sakysime, kad per daug kainavo viskas.

- Ar miestų infrastruktūros remontams vėliau neteks išleisti daugiau?

- Kai kalbame apie lietų, visada yra galimybė įrengti tarpinius baseinus, kuriuose sulaikytume vandenį. Tačiau tam reikia žemės, o žemė, žinia, mieste yra labai brangi ir problematiška, nes infrastruktūros didinimas susijęs su laisvos vietos stygiumi. Gatvėje reikia ir šilumos vamzdžių, elektros, interneto, dujų, vandentiekio, nuotekų - viskam reikia vietos. Jeigu vienas vamzdis bus padarytas 4 metrų skersmens, kur kitus dėti? Senamiestyje gatvelė trijų metrų skersmens, kaip vamzdžius sukišti? Natūralu, kad neįmanoma. Vamzdžiai siauresni, taigi kartais tenka paplaukioti...

- Tai yra didmiesčių problema, ir ne tik Lietuvoje.

- Todėl ir sakoma, kad reikia mažiau cemento, mažiau trinkelių, o daugiau pusiau minkštų paviršių, kad krituliai būtų sugeriami.

Kalbama apie žalius stogus. Vilniuje dar nė vieno žalio stogo nėra.

Teritorijose statomos mašinų stovėjimo aikštelės, o kodėl jos grynai iš asfalto, trinkelių? Turėtų būti „paaukotos", pavyzdžiui, trys mašinų stovėjimo aikštelės ir įrengtas mažas tvenkinukas, kad dalis vandens nukeliautų į tą tvenkinuką, t.y. duobę. Ir kokie 5 kub. m vandens susigertų. Žinoma, čia atsirastų arši politika, juk kalbama, kad visame mieste reikia daugiau vietos mašinoms statyti.

Reiktų keisti suvokimą, žinoma, tai labai ilgas procesas, bet galima po truputį tvarkytis. Kito pasirinkimo nėra, nei finansiškai, nei techniškai negalima po žeme padaryti dar vienos magistralės.

- Kokia tarša esant potvyniams miestuose?

- Visos, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos buitinės nuotekos yra centralizuotos. Viskas suteka į vieną tašką, Vilniuje - Gariūnuose; Kaune - prie Marvelės. Viskas suteka į vieną tašką, valoma ir išleidžiama viename taške.

Dėl lietaus nuotekų - tokį variantą galima teoriškai padaryti, bet praktiškai - ne. Įsivaizduokite, buitinių nuotekų yra vienas išleistuvas, o lietaus nuotekų - 130. Vilniuje apie 85 proc. lietaus nuotekų nuteka į Nerį, po kelis procentus nuteka į Vilnelę, Vokės upelį ir pan. Vilniuje nuo BIG parduotuvės iki Neries yra padaryti nauji valymo įrenginiai.

Lietaus nuotekų yra valoma labai nedaug, apie 25 proc., taigi čia ateities klausimas. Dar šiandien rekonstruojami buitinių nuotekų valymo įrenginiai, tiesa, einama į pabaigą. Bet Europa sugalvojo dar pakelti kartelę buitinėms nuotekoms.

Kada nors bus pereita prie lietaus nuotekų valymo, bet čia vėl susiduriama su žemės problema, žemės tiesiog nėra. Pasivaikščiokite ties išleistuvais Neries krantine, kuri yra betonuota, ir kas pusę kilometro pamatysite po vamzdį. Ir tas vamzdis yra lietaus išleistuvas, šalia yra pėsčiųjų takas, gatvelė ir už gatvės - namas. Tai kur įrengti valymo įrenginius? Fiziškai nėra vietos. Žinoma, yra galimybė perpumpuoti kažkur, bet tam vėl reikia vietos... Išeina užkoduota problema.

- Esame situacijos įkaitai.

- Lietus buvo laikomas netaršiu 1960-1970 metais, niekas nekreipė dėmesio, nubėgs vanduo ir viskas.

Techniškai yra viskas įmanoma, žmogus ir į Marsą gali nuskristi, bet kiek tai kainuos? Klausimas, ar mes, kaip piliečiai, susimokėsime už tai? Nes dabar pirmoje eilėje - gynyba, paskui švietimas ir taip toliau. Neužtenka viskam pinigų.

Lietaus nuotekose dauguma teršalų yra mineraliniai - smėlis, dulkės; nėra smarvės, nėra biogeninių medžiagų azoto ir fosforo. Lietaus tarša yra pati lengviausia tarša, tas smėlis nugula ant upės dugno ir viena priežasčių, kodėl Vilniuje Neris seklėja yra ta, kad tonos smėlio nuplaunomos į Neries upę. Aplinkosauginiu požiūriu tai nėra pats baisiausias dalykas.

Dešimtmečio audra pakeliui išsikvėpė


Trečiadienį prognozuota galinga audra pagailėjo Lietuvėlės ir, rodos, nusprendė stipriau kirsti broliams latviams ir priešams baltarusiams.

Nors Lietuvos gyventojai pranešimais į mobiliuosius telefonus buvo įspėti, jog trečiadienį per šalį riedės smarki audra, iš didelio debesies daug lietaus neiškrito. Taip - lietaus buvo, bet nei škvalo, nei krušos ar grėsmingo griaustinio nepatyrėme. Bent jau iki 18 val., kai rašėme šį tekstą.

O žmonės, regis, audros laukė. Įvairiose „Facebook" grupėse internautai dalinosi dangaus nuotraukomis, rašė apie situaciją jų mieste realiu laiku. Vieni dėkojo aukštesnėms jėgoms, kad stichija aplenkė jų namus, kiti - nusivylė, mat pasiruošę fotoaparatus siekė užfiksuoti galingiausią per dvidešimt metų audrą.

„Vakaro žinios" tikisi, kad Lietuvos namai ir jų gyventojai nenukentėjo, o jeigu stichija vėlai vakare ar naktį visgi parodė savo nagus - apie tai pranešime www.respublika.lt.

 

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
9
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (49)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar stebėsite Paryžiaus olimpines žaidynes?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip praleidžiate savo atostogas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +20 C

+16 +22 C

+14 +20 C

+19 +25 C

+19 +25 C

+21 +26 C

0-4 m/s

0-6 m/s

0-3 m/s