Prieš didžiąsias metų šventes animacinio kino režisieriai ir dailininkai Aurika ir Algirdas Seleniai užbaigė animacinį filmą „Jūratė ir Kastytis“, sukurtą Jono Mačiulio-Maironio to paties pavadinimo poemos motyvais. Jie prisipažįsta, kad visą laiką jautė į nugarą alsuojančią Maironio dvasią, nes darbai, kaip reta, ėjosi labai sklandžiai.
Atsigręžti į lietuviškus kūrinius
Kodėl žinomiems animacinių filmų kūrėjams kilo sumanymas sukurti animacinį filmuką, remiantis garsiąja Maironio poema „Jūratė ir Kastytis“? „Tai daugiau pasakiškas ir animacijai labiau tinkantis kūrinys. Kadangi mes dar kuriame mitologine tema - tai čia irgi iškyla visos tos dievybės - Jūratė, Perkūnas ir taip toliau. Pagalvojome, kodėl nepratęsti šios mitologinės temos. Dar Maironį pagerbsime jubiliejaus proga ir dar sukursime gražų animacinį filmuką“, - kūrybos motyvus dėsto dailininkė A.Selenienė.
Kaip tik prisidėjo ir gražus Maironio 150-ies gimimo metų jubiliejus. „Apskritai mes dirbame kultūrai, ir netgi stengiamės daugiau dirbti lietuviškai auditorijai. Ir kai kyla kalbų dėl visokių užsieniečių pripažinimo ir visa kita, mes nesistengiame įtikti, nes mums ir taip neblogai sekasi. Apskritai mes dirbame Lietuvai. Mūsų toks mąstymas buvo dar dirbant Lietuvos kino studijoje: tuo metu, kai visokie filmukai apie džerius ir mikimauzus buvo labai populiarūs, mes pradėjome kurti filmus lietuviška tematika. Sukūrėme legendinių Lietuvos moterų ciklą. Pirmas filmas buvo „Vilniaus mergelė“, skirtas gimtajam miestui Vilniui - aš vilnietis, o Aurika, tiesa, yra kilusi iš Telšių. Žodžiu, stengiamės kurti kultūrine tematika, dėl to vienu metu buvome gana nepopuliarūs kino studijoje, nes prodiuseriai laikėsi pozicijos, kad tai nėra komercinės tematikos filmai ir dėl to sulaukėme nemažai replikų. Bet pamažu įtikinome, kad ir tuos lietuviškus filmus labai noriai žiūri būtent užsieniečiai. Ir tai, kas lietuviška, jiems tikrai įdomu. Todėl reikia atsigręžti ir į lietuviškus vaidybinius filmus - kaip į tuos nuostabiuosius režisieriaus Arūno Žebriūno filmus „Velnio nuotaka“, „Gražuolė“, „Paskutinė atostogų diena“, nes tai yra tikrasis mūsų, lietuvių, veidas. Dėl to mes ir stengiamės daug dirbti ties šia kultūrine tematika“, - sako 56-erių A.Selenis.
Maironiška dvasia
Iš pradžių animacinius filmus kuriantys sutuoktiniai atidžiai studijavo Maironio poemą, garsiai ir tyliai skaitydami posmus, netgi išsirinko reikšmingiausius ir juos sudėjo į 2,5 minutės trukmės filmuką.
Ar studijuodami kūrinio nesusimąstė, kaip būdamas kunigas Maironis išrutuliojo tokią aistringą Jūratės ir Kastyčio meilės istoriją, kuri sužimba įvairiomis jausmų spalvomis? „Kiek žinau iš Maironio biografijos, dėl šitų dalykų jam yra kliuvę nuo bažnyčios hierarchijos. Taigi Maironis yra labai įdomi asmenybė. Bet yra ir kitas dalykas - jisai stengėsi kurti lietuviškai. Kaip J.Basanavičius, taip ir Maironis - jie davė pradžią lietuviškai kultūrai. Būtent poetas stengėsi paimti tautosakos kūrinį - tai jam buvo labai svarbu. O kodėl „Jūratė ir Kastytis“? Manyčiau, nemažai reikšmės dar turi ir tai, kad poetas labai mylėjo Palangą ir jūrą. Tai matyti ir iš nuotraukų. Ir kai mes pradedame savo filmą, aš taip ir įsivaizdavau, kad jis sėdi savo sodyboje Palangoje ar kažkur pajūryje ir jam kyla vizijos apie Jūratę ir Kastytį. Ir kartais, žinote, ta kūrybinė tiesa, intuicija nenuvilia - kartais net nežinodamas atspėji tam tikrus istorinius faktus“, - sako A.Selenis.
Jis yra pagrindinis idėjų iniciatorius. O Aurika? „Ji yra mano partnerė, bendražygė, kuri lygiai taip pat mąsto, kaip ir aš, ir labai stipriai palaiko. Geresnio partnerio kaip Aurika nerasi. Ji dar papildo tas idėjas ir padeda jas įgyvendinti, būdama labai gabi dailininkė, ilgą laiką dirbusi kino studijoje - regis, nuo 1987-ųjų. Galima sakyti, kad Aurika jau yra animacinio kino veteranė“, - komplimentų žmonai pažeria Algirdas.
Sutuoktiniai džiaugiasi, kad dirbant prie šio animacinio filmuko nepasitaikė jokių kivirčų, ko pasitaikydavo anksčiau, netgi nesusikirto nuomonės dėl Jūratės ir Kastyčio vizualinių paveikslų. „Iš pradžių buvome sukūrę prie liaudies meno linkstančius personažus - jie buvo išmarginti ir spalvingi, bet paskui nutarėme pakeisti visą stilistiką, nes poemos herojus norėjosi pavaizduoti visiškai kitaip - ne taip banaliai, ne taip sausai ar saldžiai. Norėjome turinį atpasakoti taip, kaip mes patys tai jaučiame. Sumanėme padaryti gyvą, kupiną energijos filmą, būtent šrichuotą, o ne spalvintą. Kadangi šitą kūrinį kunigas sukūrė, tai labai tiko nespalvotas variantas“, - apie kūrybinę virtuvę pasakoja Aurika, kuri vienu ypu atliko visus jai patikėtus darbus.
Pusę metų kurtas animacinis filmukas, kuriame plėtojama pagrindinė Maironio poemos „Jūratė ir Kastytis“ siužetinė linija, yra sukurtas pieštos animacijos technika, į piešinio struktūrą įterpiant garsiojo kūrinio posmus, imituojant Maironio kaligrafiją. Ką sutuoktiniams sako nuojauta - ar Maironiui patiktų šis filmas apie Jūratę ir Kastytį? „Aš manau, kad jam patiktų, nes mums sekėsi dirbti. Aš tikiu tais energetiniais dalykais, kas jau kas, bet menininkai tuos dalykus jaučia gerai. Įtariu, kad paties Maironio dvasia mums padėjo. Žinote, įdomu tai, kad retai taip galime šnekėti apie savo kūrybą kaip apie šitą filmuką“, - džiaugiasi Algirdas. Beje, animaciniame filme pasirodo ir pats Maironis. O garso takeliui panaudoti žymaus šiuolaikinio kompozitoriaus Filipo Glaso (Philip Glass) kūrinio motyvai. „Šitą mūsų filmą lydėjo sėkmė. Mes dviese jį padarėme per pusę metų, kalbant apie animaciją, tai yra labai greitai“, - džiaugiasi net naktimis dirbusi dailininkė.
Animacinio kino kūrėjai prisipažįsta, kad vis dar jaučia didžiulį susidomėjimą animaciniu kinu, prie kurio pluša jau daugybę metų. „Anksčiau samdydavome animatorius, kompiuterininkus, o dabar patys viską darome. Aš pramokau dailininkės animatorės amato, o Algis išmoko visas kompiuterines programas. Ir dviese tiesiog galime įgyvendinti bet kurį savo sumanymą“, - šypsosi Aurika, kuri su sutuoktiniu „Animacijos studijos“ darbus dažniausiai atlieka namie Vilniuje. Nepaisant daugybės kūrybinių darbų, jie spėjo pasipuošti ir eglutę, o dabar galės ramiomis galvomis sutikti gražias žiemos šventes.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"