respublika.lt

Lietuvių tautinis kostiumas (1)

2010 lapkričio 20 08:15:03
Vida Šatkauskienė, Teresė Jurkuvienė

Kaip ir kiekviena tauta, lietuviai didžiuojasi savo senomis ir turtingomis papročių, liaudies dainų, šokių, amatų, kulinarijos tradicijomis. Lietuvos liaudies kultūros centras rūpinasi šių tradicijų tęstinumu. Centro specialistai fiksuoja, kaupia, tiria ir skelbia muzikinio bei choreografinio folkloro, papročių, liaudies meno, liaudies medicinos, kulinarijos ir kitas kultūros vertybes, rengia ekspedicijas, teikia metodinę pagalbą kultūros ir švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvams, užsienyje veikiančioms lietuvių bendruomenėms, organizuoja renginius, leidžia žurnalą “Liaudies kultūra”, sudaro nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

×
nuotr. 5 nuotr.
Aukštaitija


Lietuvos liaudies kultūros centras yra ir dainų švenčių būstinė - nuo 1940 m. surengta jau 16 dainų švenčių. Nuo 1990 m. įstaigos specialistai vykdo lietuvių tautinio kostiumo rekonstrukcijos programą. Parengtas ir išleistas albumas bei DVD “Lietuvių tautinis kostiumas”.

Tautinis kostiumas šiandien yra svarbus tautos simbolis, mūsų protėvių nagingumo įrodymas, jų grožio sampratos atspindys. Tautinis kostiumas - tai kopija liaudies drabužių, kuriais mūsų protėviai vilkėjo XIX amžiuje.

Valstiečių luomo apsirengimą nulėmė daugelis dalykų. Pirmiausia liaudyje ilgai išliko seni pagoniškos kilmės gentiniai tikėjimai ir prietarai. Tikėta, kad tam tikri drabužiai, ornamentai, papuošalai apsaugo nuo blogos akies, lemia sveikatą, laimingą gyvenimą. Todėl kai kurios aprangos detalės beveik nesikeisdamos išliko būdingos liaudies kostiumui šimtmečiais.

Tačiau kaimo neaplenkdavo ir madų naujovės. Vyrai ir moterys dažnai siūdindavosi kai kurias kostiumo dalis - sermėgas, liemenes, švarkelius - panašius į madingus ponų ar miestiečių apdarus. Į liaudies kostiumą pateko renesanso ir baroko, klasicizmo ir bydermejerio madų elementai.

Išeiginiai kaimiečių drabužiai

Kaimo žmonės geriausiais drabužiais rengdavosi šventadienį. Moterų ir merginų susidėjo iš ilgų baltų lininių marškinių, mažiausiai dviejų sijonų ir prijuostės, liemenės. Netekėjusios merginos galvas papuošdavo aukso spalvos galionais, karūnomis, gyvų ir dirbtinių gėlių vainikais. Ištekėjusios moterys galvas apsirišdavo nuometais, skaromis, po kuriais dažniausiai dar užsidėdavo nedidelį prigludusį kyką. Išeiginis vyro kostiumas susidėjo iš baltų lininių marškinių, ilgų vilnonių kelnių, sermėgos, juostos arba diržo, dažnai dar iš liemenės ir kaklaskarės. Svarbiausia vyriško kostiumo dalis - sermėga. Tai kaftano tipo drabužis iš velto vilnonio audinio. Labai svarbiomis vyriško kostiumo dalimis laikyti batai - mėgstamiausi buvo auliniai - ir velta skrybėlė. XIX amžiuje išeiginis vyro kostiumas buvo pasiūtas ir sukomplektuotas taip, kad tiktų jojimui. Lietuvių folklore kuriamas vyro, bernelio įvaizdis - tai šaunus raitelis ant puikaus žirgo.

Aukštaitija

Aukštaičių moterų kostiumai dažnai vadinami pačiais archajiškiausiais Lietuvoje. Baltuosius aukštaičių drabužius - marškinius, prijuostes, galvos apdangalus - dažniausiai puošia geometriniai raudoni raštai, paprastai siaura juostelė drabužio pakraštyje. Ypatingas aukštaitės kostiumo elementas, išlikęs nuo viduramžių, - veidą ir pečius apsupantis nuometas, kurį ryšėdavo ištekėjusios moterys. Aukštaitijoje labiausiai paplitę buvo vilnoniai languoti sijonai. Turtingesnėse Vakarų Aukštaitijos parapijose buvo labiau jaučiama vakarietiškų madų įtaka, sklidusi per dvarus ir miestus. Liemenė dažniausiai buvo siuvama iš brangių fabrikinių audinių: šilko, lamos, damasto, aksomo, brokatėlio. Aukštaičių vyrai vilkėjo velto naminio audinio - milo sermėgomis. Sermėgos siūtos ir iš natūralių spalvų - pilkos, rusvos - vilnos, ir iš dažytos juoda, tamsiai mėlyna arba tamsiai ruda spalva.

Žemaitija

Žemaičių liaudies kostiumai itin spalvingi, kartais beveik ištisai raudoni. Labai svarbi moters kostiumo dalis - sijonas. Pietų žemaitės po išilgadryžiais viršutiniais dažnai vilkėjo specialiai austus apatinius sijonus, skersai dryžuotus arba siuvinėtus. Plačios išeiginės žemaičių prijuostės taip pat buvo išilgai dryžuotos. Kykai, balti ir spalvoti, Žemaitijoje dažniau dėvėti po skarelėmis. Kai kada moterys ir vyrai avėdavo medinėmis klumpėmis. Moterys šaltu oru vilkėjo sermėgomis ir sermėgėlėmis, kartais puoštomis balto avikailio apvadais. Išeiginis žemaitės kostiumas beveik neįsivaizduojamas be skraisčių, siaučiamų ant pečių. Net vasarą ištekėjusios šiaurinės žemaitės apsisiausdavo pečius didelėmis raudonai languotomis lininėmis skaromis. Žemaičiai vyrai XIX amžiaus viduryje vilkėjo sermėgomis. Regiono pietuose jas siūdavo iš šviesaus nedažyto milo, o šiaurėje dažydavo tamsiai žaliai, mėlynai, juodai. XIX amžiaus antroje pusėje sermėgas pamažu pakeitė surdutai.

Dzūkija

Dzūkijoje ilgiau negu kituose regionuose vilkėta tradiciniais kaimo drabužiais. Vyrai čia vilkėjo sermėgomis iš nedažyto milo, puoštomis dekoratyvinėmis siūlėmis ir apvadais. Regiono šiaurėje moterų kostiumas buvo kiek panašus į aukštaičių. Ten mėgti balto lino drabužiai: prijuostės, drobulės, kykai. Ryšėti nuometėliai - mažesni už aukštaičių nuometą ir paprasčiau užrišami ištekėjusių moterų galvos apdangalai. Panemunių ir Užnemunės dzūkių drabužių audiniai šiek tiek panašūs į suvalkiečių: brangių audinių liemenės, ryškios ir puošnios prijuostės bei juostos. Dzūkės audė ypač daug juostų. Merginos dėvėjo aukso spalvos galionus, karūnėles. Ištekėjusios dzūkės dėvėjo baltus ir spalvoto audinio - šilko, vilnos, margintos medvilnės - kykus. Virš kyko paprastai būdavo gobiamasi balta arba spalvota skarele.

Suvalkija

XIX amžiuje Suvalkijoje gyveno daug pasiturinčių valstiečių. Jų išeiginiai drabužiai buvo siuvami iš puikios kokybės naminių ir fabrikinių audinių. Suvalkiečių moterų drabužiuose vyravo sodrios, gilios spalvos: tamsiai mėlyna, tamsiai raudona, violetinė, žalia. Suvalkietės marškinius siūdavo itin plačiomis, gausiai rauktomis rankovėmis, siuvinėdavo dažniausiai baltai - labai gražiais ir subtiliais augaliniais ornamentais. Prijuostė - sudėtingo audimo būdo su lelijų ornamentais, pati puošniausia ir įspūdingiausia šio krašto moterų kostiumo dalis. Vyrai, kitaip negu to krašto moterys, šventadieniais rengėsi šviesių spalvų drabužiais. Nuo XIX amžiaus vidurio Suvalkijoje madingas tapo surdutas, siūtas iš milo, tačiau pagal miesto madą. Po surdutu buvo vilkima liemenė, taip pat atkeliavusi iš miestietiškos mados.

Klaipėdos kraštas

XIX amžiaus pirmojoje pusėje klaipėdiškių kostiumas buvo spalvingas, su daugybe egzotiškų senovinių elementų. Moterys vilkėjo puošniai siuvinėtais marškiniais ir trumpomis liemenėmis arba švarkeliais. Virš languoto arba dryžuoto sijono ryšėdavo baltas linines prijuostes, su įaustais raudonais raštais. Klaipėdiškės juosėjo plačiomis ir siauromis rinktinėmis juostomis, o prie juosmens pasikabindavo delmoną - plokščią puošniai siuvinėtą krepšelį. Šaltuoju metu moterys vilkėdavo sermėgomis bei kailinukais, aptrauktais tamsiai mėlyna medžiaga su auksaspalviais apvadais. Nuotakos XIX amžiaus pradžioje dėvėdavo įspūdingą nuotakos kyką - aukštą cilindro formos galvos apdangalą, padarytą iš juodo aksomo arba fetro. Klaipėdiškiai vyrai mūvėjo ne tik ilgomis, bet ir trumpomis kelnėmis, kaip Vakarų Europoje. Jų sermėgos siūtos pagal XVIII amžiaus madą, su klostytais įsiuvais šonuose. XIX amžiuje Klaipėdos krašte jodinėdavo ne tik vyrai, bet ir moterys.

Šiandien Lietuvoje jau nebeliko vietovių, kurių gyventojai vis dar vilkėtų senaisiais tradiciniais šventadienio drabužiais. Tik viena kita šeima tebesaugo krikštynų ar vestuvių juostas, mamos ar močiutės skarą, drobulę, koralų ar gintarų vėrinį. Praeitin pasitraukusių šventadienių kaimo drabužių grožį šiandien atkuriame siūdindamiesi tautinius kostiumus. Jais vilkime, kai norime pasauliui pasirodyti kaip lietuviai, perteikti mūsų protėvių sukurtą žmogaus ir jo aprangos grožio sampratą.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Žalgiris"

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DRAUDIMAS: Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios neleis „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinei sąjungai organizuoti streiką lapkričio 8 dieną.
  • RAKETA: Indija išbandė balistinę raketą, galinčią iki 5 tūkst. km nešti branduolinį užtaisą, pranešė šalies Gynybos ministerija.
  • PELNAS: Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šių metų devynis mėnesius uždirbo 33,3 mln. Eur (154 mln. Lenkijos PLN) grynojo pelno.
  • PAJAMOS: Finansų ministerijos duomenimis, šiemet sausį–rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 26,3 proc. (2 014,1 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.
  • SAVANORYSTĖ: Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo Seimo nariams, baigus kadenciją, kelerius metus savanoriauti Lietuvos nevyriausybinėse organizacijose, kuriose ypač jaučiamas savanorių trūkumas ir taip atidirbti mokesčių mokėtojų pinigus.
  • ĮVERTINIMAS: Metinės vartotojų kainos spalį, lyginant su atitinkamu 2020 m. mėnesiu, padidėjo 8,2% ir pasiekė 2007 m. gruodį fiksuotą lygį, rodo Statistikos departamento preliminarūs vertinimai.
  • PASKOLA: Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys.
  • PABRANGIMAS: Statybos Latvijoje trečiąjį šių metų ketvirtį per metus pabrango vidutiniškai 9%, praneša nacionalinė statistikos tarnyba.
  • IŠMOKA: 100 Eur vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio mėn. pasiskiepijantiems dviejomis dozėmis bei iki kitų metų balandžio mėn. pasiskiepysiantiems sustiprinančia doze.
  • DRAUDIMAS: Nuo 2023 m. birželio kūrenti anglį ar durpių briketus Vilniaus mieste bus draudžiama.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar tikite, kad Lietuvos teismai apsiims išnagrinėti skundus dėl GP, ar teks kreiptis į EŽTT?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

+5 +10 C

 

+5 +8 C

+11 +13 C

+9 +14 C

 

+10 +11 C

0-9 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s