Tarp ritualų, susijusių su naujo Romos popiežiaus išrinkimu ir įžengimu į sostą, yra vienas, susijęs su ypatingu žiedu. Šį žiedą ant pontifiko piršto užmauna kardinolas kamerlingas, o popiežiui mirus jis sunaikinamas. Žiedą, kuris simbolizuoja Bažnyčios valdžios perimamumą, mūvi ir dabartinis Vatikano vadovas, tiesa, šiek tiek pakeitęs daugybę amžių gyvavusią tradiciją.
Pirmą kartą žiedas buvo paminėtas Romos popiežiaus Klemenso IV ir jo sūnėno Pjetro Grosio laiškuose 1265 metais. Iki XIII a. jokių žinių apie šį popiežiaus valdžios atributą nėra. O pagal viduramžių tradicijas kiekvienas, susitikęs su popiežiumi, rodydamas paklusnumą jam ir Katalikų bažnyčiai, privalėjo pabučiuoti žiedą. Šį juvelyrinį dirbinį galima pamatyti visuose Romos popiežių portretuose.
Naujas žiedas būdavo kaldinamas kiekvienam naujai išrinktam popiežiui, taip daroma ir dabar. Ant dirbinio iš aukso užrašomas naujojo Vatikano vadovo vardas lotynų kalba, taip pat ant jo būna reljefinis apaštalo Petro, pagal profesiją žvejo ir kartu „žmonių sielų žvejo“, atvaizdas. Taip yra pabrėžiama, kad tas, kas mūvi žiedą, yra Petro, vėliau tapusio pirmuoju Romos vyskupu, įpėdinis. Ilgą laiką žiedas buvo ne tik Romos popiežiaus aprangos atributas, jis buvo naudojamas ir laiškams antspauduoti.
Žvejo žiedas - ne vienintelis papuošalas, kurį nešioja aukšto rango krikščionių dvasininkai. Jau nuo VII a. yra žinoma, kad naujai paskirtiems vyskupams būdavo gaminami panašūs žiedai. Jie simbolizavo „susižiedavimą“ su Bažnyčia, o antspaudas liudijo rangą atitinkančią valdžią. Vyskupo žiedo užmovimas ant dešinės rankos bevardžio piršto buvo įšventinimo ceremonijos dalis. Kai kada žiedas būdavo maunamas ant pirštinėtos rankos. Žiedas dažniausiai būdavo kaldinamas iš aukso, puošiamas ametistu. Kai kada vyskupai žiedo viduje nešiodavosi šventųjų palaikų dalelių. Pastaraisiais dešimtmečiais, Katalikų bažnyčiai siekiant didesnio asketiškumo ir taupant išlaidas, vyskupo žiedams gaminti pradėtas naudoti sidabras ir mažiau vertingi akmenys. Vyskupui mirus baigiasi ir žiedo „gyvenimas“ - jis arba lieka ant velionio rankos ir palaidojamas kartu su juo, arba yra perlydomas.
Žvejo žiedo užmovimo ceremonija atliekama Romos popiežiaus intronizacijos metu. Jis šį žiedą, kaip ir vyskupo, mūvi ant dešinės rankos bevardžio piršto. Po Romos popiežiaus mirties arba jam atsisakius popiežiaus sosto žiedas turi būti sunaikintas - taip buvo daroma, norint išvengti galimybės falsifikuoti dokumentus. Ši ceremonija atliekama dalyvaujant kardinolams: kamerlingas sudaužo žiedą specialiu plaktuku, nepasitraukęs nuo mirusio pontifiko kūno. Ir vis dėlto Vatikano muziejuje galima pamatyti vieną tokį žiedą - jis priklausė popiežiui Benediktui XVI, kuris 2013 metų vasario 28-ąją atsistatydino iš popiežiaus pareigų. Nuo tada jis yra vadinamas specialiai jam sukurtu titulu - Romos popiežius emeritas. Benedikto XVI Žvejo žiedas kaip popiežiaus valdžios simbolis perėjo Vatikanui, tačiau sunaikintas nebuvo. Žiede buvo įrėžtos dvi kryžiaus formos linijos, simboliškai panaikinančios galimybę klastoti popiežiaus laiškus. Tiesa, žiedas jau beveik du šimtus metų neatlieka kadaise buvusios svarbios popiežiaus parašo autentiškumo užtikrinimo funkcijos. O vyskupo žiedą atsistatydinęs popiežius Benediktas XVI išsaugojo.
Kiekvienas naujas žiedas yra gaminamas pagal unikalų eskizą, jis kuriamas dalyvaujant tam, kuriam šį papuošalą ir valdžios ženklą teks mūvėti visą laiką, kol sėdės popiežiaus soste. Benediktas XVI, prisimindamas Mikelandželo kūrybą, nusprendė rinktis ovalios formos žiedą - tokios pačios, kaip aikštė priešais Šv.Petro baziliką Vatikane. Šį žiedą aštuoni meistrai, vadovaujami juvelyro Klaudijaus Frančio (Claudio Franchi), gamino dvi savaites. Jam buvo sunaudota 35 gramai gryno aukso.
O štai popiežius Pranciškus, intronizuotas 2013 m., pasirinko kitokią medžiagą - jis pageidavo, kad jo Žvejo žiedas būtų pagamintas iš sidabro. Priežastis - kuklumas, būdingas dabartiniam pontifikui. Be to, jis žiedo nemūvi kasdien, kaip tai darė jo pirmtakas, o pasirodo su šiuo popiežiaus valdžios simboliu tik per tam tikras ceremonijas. Užtat žiedą, kurį popiežius Pranciškus gavo tapdamas Buenos Airių arkivyskupu, jis mūvi kasdien. Dabartinį atvaizdą ant Žvejo žiedo sukūrė meistras Enrikas Manfrinis (Enrico Manfrini): tai apaštalas Petras, laikantis Vatikano simbolį - sukryžiuotus rojaus ir Romos raktus. Pagal per daugybę amžių susiklosčiusią tradiciją dvasininkams, valstybių vadovams, visų luomų ir šalių atstovams susitikus su popiežiumi buvo privalu paliesti lūpomis Žvejo žiedą. Taip pat būdavo bučiuojamas ir vyskupo žiedas. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pontifikai pradėjo priešintis tokiam papročiui, pirmiausia higienos sumetimais, nors tokia tradicija išliko ir iki mūsų dienų.