Vaikų namų augintinės našlaitės Anės - svajoklės mergaitės morkų spalvos plaukais, kurios niekas nenori įvaikinti, “nes ji – ne berniukas”, - vaidmenį sukūrė jauna teatro režisierė ir aktorė Inga Jarkova (šiemet sėkmingai debiutavusi pjesėje “Laisvi drugeliai”).
“Anė iš Žaliastogių” – gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama apie ypatingą vaiko vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių. Tai spektaklis šiandien “nemadingomis” temomis. Tėveliai, mamytės, močiutės, krikštatėviai ar mokytojai, atvedę vaikus ir paauglius žiūrėti šios jaudinančios, aktorių itin jautriai pasakojamos istorijos, nesigailės, - turės apie ką pakalbėti grįžus namo…
Kaip teigia režisierius A.Gluskinas, Lietuvos vaikai šiandien apvogti, nes gal 95 proc. jų žiūrimų filmų – ne aukščiausio lygio holivudinė produkcija, dažnai kupina agresijos. Namie dažnai tvyro tėvų skyrybų skausmas, mokykloje - paauglių smurto problemos. Vaikus slegia per didelis informacijos srautas iš aplinkos – interneto, televizijos, - tai slopina emocijas. Vaikai vis mažiau skaito knygų.
Siekdamas užpildyti dramaturgijos ir spektaklių trūkumą vaikams ir jaunimui, Juozo Miltinio dramos teatras stengiasi išlaikyti tradiciją - kasmet pastatyti po vieną “tikrą” jaudinantį spektaklį jauniesiems žiūrovams.
Romantinėje dramoje “Anė iš Žaliastogių” vaidina: Inga Jarkova, Eleonora Koriznaitė, Laimutis Sėdžius, Toma Razmislavičiūtė, Ligita Kondrotaitė, Deividas Rajunčius, Jolita Skukauskaitė.
Romano autorė nepamiršo savo vaikystės
Liusė Modė Montgomeri g. 1874 m. lapkričio 30 dieną Princo Edvardo saloje, Kliftaune, Kanadoje. Mirė 1942 m. balandį, palaidota Kevendiše (Cavendisch), knygoje vadinamame Evonliu.
Rašytojos pirmoji knyga “Anė iš Žaliastogių” išleista 1908 m. ir iškart tapo bestseleriu. Skaitytojams pageidaujant pakartoti dar šeši leidimai. Autorės buvo prašoma tęsti Anės istoriją, tad L.M.Montgomeri “augino” savo heroję dar dvidešimt metų ir parašė dešimt knygų apie rusvaplaukės našlaitės gyvenimą Evonlyje.
Anės istorija turi realius prototipus, romane daug autorės autobiografinių detalių. Būdama vos dvejų metukų, Modė neteko mamos. Ją užaugino seneliai, todėl knygose apie Anę taip šiltai ir įtikinamai atskleisti Matijaus ir Merilės charakteriai. Mergaitė buvo griežtokai auklėjama, dažnai jautėsi vieniša, tačiau nuostabi Princo Edvardo salos gamta ugdė jos vaizduotę, turtino vidinį pasaulį.
L.M.Montgomery vertinama kaip neeilinė rašytoja, puikiai atsimenanti savo vaikystę, suvokianti jautraus vaiko išgyvenimus ir mokanti giliai sujaudinti skaitytojų sielas.
Markas Tvenas, perskaitęs „Anę iš Žaliastogių“ knygos autorei parašė, kad “literatūroje tokio mielo, tokio jaudinančio, tokio žavaus vaiko paveikslo nebuvo nuo Alisos laikų” (turėta galvoje Luiso Kerolo „Alisa Stebuklų šalyje“, 1865 m.)
„Anė iš Žaliastogių” buvo mėgstamiausia švedų rašytojos Astridos Lindgren vaikystės knyga. Augdama Astrida vaidino siužetus iš romanų apie Anę. Galbūt todėl tarp Anės Šerli ir Pepės Ilgakojinės esama išvaizdos ir sielų giminystės.
Lietuviškai romanas pasirodė 2001 m. Išverstos abi “Anės” dalys: “Anė iš Žaliastogių” ir “Anė iš Evonlio” (iš anglų kalbos vertė Viltaras Alksnėnas).
Tai vienas iš nedaugelio romanų vaikams ir paaugliams, kuris tebėra populiarus. Mokytojai lituanistai sugeba sudominti vaikus šia romantine istorija, kuri nostalgiškai skaitoma ir tų, “kuriems per 30”.
