Rastas Ričardo Gavelio nespausdintas romanas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute buvo surengtas gražus vakaras rašytojo, „Respublikos“ apžvalgininko Ričardo Gavelio garbei - tokiais romanais kaip „Vilniaus džiazas“ ir „Vilniaus pokeris“ išgarsėjusiam autoriui šiemet būtų suėję 61-eri. Literatūros kritikams ir rašytojo talento gerbėjams buvo puiki galimybė pasidalyti įžvalgomis apie rašytojo kūrybos aktualumą, pristatyti R.Gavelio archyve aptiktus įdomius atradimus... bei pasiklausyti jo mėgto bliuzo.

Derėtų paminėti, kad su rašytojo R.Gavelio gimimo diena yra tikra painiava: 1950 m. lapkričio 8 d. - toks oficialus pase užfiksuotas rašytojo gimtadienis, nors iš tikrųjų jis yra gimęs tų pačių metų spalio 8-ąją. Kad ir kaip ten buvo, šiemet jam vis tiek būtų suėję 61-eri.

Popierinis rašytojo archyvas

Per improvizuotą vakarą „Ričardas Gavelis: didysis (de)konstruk-torius ir jo intelektualinė legenda“ buvo rodomi nuskenuoti ryškesni epizodai iš rašytojo archyvo, kurį prieš pusantrų metų (2010-ųjų balandį) Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos rankraštynui perdavė rašytojo žmona Nijolė Gavelienė.

Popieriniame archyve yra išlikę tekstai, rašyti maždaug nuo 1970 iki 1998 metų. Literatūros tyrinėtojams, ko gero, įdomiausios rašytojo užrašų knygelės, užrašų sąsiuviniai, visa romanų parengiamoji medžiaga. Visuose šiuose užrašuose yra daug minčių apie kūrybą, romanų, tekstų schemos, konstrukcijos, diagramos. Tai tik dar kartą patvirtina, kad R.Gavelis buvęs rašytojas konstruktorius. Beje, ore sklandžiusios kalbos, kad institutas turi ir rašytojo dienoraščius, nepasitvirtino. Užtat buvo atskleistas intriguojantis faktas: tarp rankraščių aptiktas pirmasis nespausdintas R.Gavelio romanas, kitaip sakant, pirmasis rašytojo bandymas rašyti romaną.

Pirmasis bandymas rašyti romaną

Nespausdintą R.Gavelio romaną išsamiai aptarė literatūros kritikė Jūratė Sprindytė. „Jis buvo įdėtas į žalią patriušusį aplanką. Jį pirmiausiai atrado Virginijus Gasiliūnas. Tai yra didžiulis 374 puslapių mašinraštis, ant kurio mažomis spausdintinėmis raidytėmis buvo užrašyta „Ričardas Gavelis“, - intriguojančiomis detalėmis dalijosi J.Sprindytė. - Kad tai romanas, matyti iš teksto masyvo. Nėra jokio titulinio puslapio. Visa laimė, kad pabaigoje yra parašymo data: 1973 m. spalis - 1976 m. rugsėjis. Šita rašymo data visiškai sutampa su jo pirmos knygos rašymo metais, mat 1976-aisiais išėjo jo pirmoji knyga „Neprasidėjusi šventė“. Tai patvirtina mintį, kad iš karto buvo rašomi keli tekstai. Kūrinio finalinis skyrius vadinasi „Postliudija“: joje paaiškėjo, kaip romanas turėjęs vadintis - tuo beveik neabejojame ir su Virginijumi pasitarėme, kad jis turėjo vadintis „Koncerto groso“ („Concerto grosso“ - iš it. didysis koncertas), nes paskutiniame skyriuje yra išdėstyta viso didžiojo koncerto scema. Didysis tikriausiai dėl to, kad romano užmojis yra iš tikrųjų didžiulis - buvo stengiamasi apimti vieno daugiaaukščio namo, esančio Žirmūnuose, daugumos gyventojų įvairias likimo sampynas“.

Kaip pasakoja J.Sprindytė, aštuoniolikos skyrių romane veikia labai daug įvairių socialinių sluoksnių atstovų: tai ir mokytojai, inžinieriai, fizikai, mokslininkai, docentas, fotografas, žurnalo redaktoriaus pavaduotojas, prekybos bazės darbuotojas, ir autobiografines projekcijas turintis rašytojas-fizikas, ir spekuliantas, o kur dar jų žmonos, dukterys, sūnūs ir nuomininkai. Visą siužetą ir jungia persipinančios tų gyventojų linijos. Šis 60-ies butų namas romane vadinamas prakeiktu, nes miršta vienas avarijoje susižeidęs jaunuolis, taip pat miršta vienas gyventojas Ispanijos karo veteranas, dėl kriminalinio aborto gyvybės netenka dvidešimtmetė Nijolė, suvedžiota jauno nomenklatūrininko sūnelio.

J.Sprindytė sako pradėjusi skaityti romaną iš pradžių pasigedo gaveliško šarmo. „Iš pradžių neatpažinau Gavelio ar jį pradėjau atpažinti tik iš labai nedidelių detalių, - kalbėjo ji. - Bet skaitant paaiškėjo, kad antroji kūrinio pusė yra stipresnė ir darosi daug įdomesnė. Matosi, kad rašydamas žmogus bręsta kaip rašytojas. Antroje romano pusėje stip-rėja savianalizė - atsiranda daugiau monologinio kalbėjimo. Įdomiausi tie romano skyriai, kur kalbama jaunų savo kartos žmonių vardu. Visų pirma fizikų, rašytojų - ten jau jaučiamas tikrasis Gavelis ir būsimo gaveliško pasakojimo užuominos“. J.Sprindytei nepavyko aptikti informacijos, ar romaną ketinta spausdinti.

Naujas Gavelio laikas

Beje, vakaro moderatorė Jūratė Čerškutė pasidalijo savo pastebėjimu apie aiškiai matomus ženklus, kad tarsi randasi naujas R.Gavelio laikas:

„Ateina nauja karta, gimusi po „Vilniaus pokerio“ pasirodymo laikų, užaugusi jau nepriklausomoje Lietuvoje, klausiusi ir girdėjusi nemažai legendų ir apie R.Gavelį, ir apie „Vilniaus pokerį“, ir apie „Vilniaus džiazą“, ir kitas jo knygas. Tikrai manau, kad jie jas perskaitys kitaip, negu iki šiol yra perskaityta“, - sakė iš šio rašytojo kūrybos doktorantės darbą rašanti J.Čerškutė.

Ji taip pat pateikė labai iškalbingą faktą - besiruošdama buvo užsukusi į kelis knygynus paklausti, kokia yra situacija su R.Gavelio knygomis. Sužinojo: R.Gavelis yra vienas mylimiausių ir labiausiai ieškomų lietuvių autorių. Jie pirmiausiai ieško rašytojo romanų, populiariausios knygos yra „Jauno žmogaus memuarai“, „Vilniaus pokeris“, „Vilniaus džiazas“, paskutinė jo knyga „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“ (2002 m.). Daugelis žmonių pageidauja ne naujojo, o senojo leidimo rašytojo knygų.