respublika.lt

Prieš P.Cvirką Vilniuje - ir Maskvos dokumentai visas tekstasnuotraukos (138)

2020 balandžio mėn. 10 d. 12:00:59
Irena BABKAUSKIENĖ

Petro Cvirkos paminklo klausimas vis dar yra Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos darbotvarkėje, nes, pasak jos atstovų, „kolaborantams ir tautos išdavikams miesto centre ne vieta“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, dar gruodį Vilniaus savivaldybei pateikęs faktus ir išvadas apie rašytojo kolaboravimą su okupacine sovietų valdžia, neseniai pranešė gavęs dar svaresnių argumentų iš Rusijos valstybės archyvo.

×
nuotr. 8 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas



- Iš Rusijos gavote patvirtinimą, kad 1940 m. Lietuvos santvarką pakeitusių ir okupacinę sovietų valdžią įteisinusių Deklaracijų originalai yra saugomi Maskvoje, o Lietuvoje turime tik jų teksto versijas. Kodėl kilo mintis kreiptis į Rusijos valstybinį archyvą? Ir ką tai keičia, kalbant apie Petrą Cvirką? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistės Daivos Vilkelytės.

- Tirdami P.Cvirkos politinę biografiją, susidūrėme su keistoku iššūkiu - dokumentiniuose filmuotuose kadruose ir 1940 m. liepos mėnesio nuotraukose matyti marionetinio Liaudies Seimo Deklaracijas pasirašančių penkių asmenų (pirmininko Liudo Adomausko, jo pavaduotojų Mečislovo Gedvilo bei Juozo Grigalavičiaus ir dviejų sekretorių Antano Venclovos, Petro Cvirkos) veiksmai ir pasirašomų dokumentų vaizdas. Tokį patį vaizdą - pasirašančiųjų asmenų ir pačių deklaracijų - užfiksavo ir tuometinės ELTOS nuotraukos, kurios buvo skelbtos laikraščiuose. Vėliau ELTOS nuotraukos buvo perspausdintos ir Liaudies Seimo dokumentų knygose 1965 m. bei 1989 m.

Pastebėjome, jog Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugomi Deklaracijų tekstai yra kitokio formato ir dizaino. Stilius (su aukso juostelėmis puslapio kraštuose) yra „pasiskolintas“ iš prezidento Antano Smetonos. Taip, pavyzdžiui, atrodo dokumentas, kuriuo jis teikia 1938 m. Konstituciją. Dokumentai yra išspausdinti „Spindulio“ spaustuvėje. Pasirašyti jie tik dviejų asmenų - Liaudies Seimo prezidiumo pirmininko L.Adomausko ir sekretoriaus A.Venclovos, todėl yra dokumentų versijos, o ne originalai.

Natūraliai kilo klausimas, kur galėtų būti Deklaracijų originalai. Išsiaiškinome, kad juos dabar saugo Rusijos Federacijos valstybės archyvas, turintis savo dokumentų aprašus elektroninėje erdvėje. Todėl Rusijos Federacijos archyve paprasčiausiai užsakėme skaitmenines dokumentų kopijas.

Liepą bus minimas Lietuvos okupacijos ir aneksijos 80-metis. Ne vienus metus sugaišusi diskusijoms apie P.Cvirkos paminklą (o ne apie asmenį-okupantų talkininką bei jo veiklos pasekmes valstybingumui), Lietuvos šviesuomenė taip ir nedirstelėjo, kas slypi už frazės „parvežti Stalino saulę“.

Vis dėto pabandykime Kazio Borutos sugalvotą, Justo Paleckio išplatintą frazę apversti ir pasižiūrėti, ką gi Liaudies Seimo delegacija išvežė į Maskvą lemtingąją 1940 m. liepos 30 dieną?

Įgaliotoji delegacija gabeno keturias Liaudies Seimo deklaracijas, kuriomis per tris dienas (1940 liepos 21-23 d.) buvo nacionalizuota Lietuvos žemė, bankai bei stambioji pramonė, pakeista valstybės santvarka ir paskelbtas jos įsijungimas į SSRS. Rugpjūčio 3 d. Deklaracijos Maskvoje buvo įteiktos SSRS Aukščiausiajai Tarybai, kuri savo sesijoje vienbalsiai priėmė tris Baltijos valstybes į savo gretas.

O kokius dokumentus šiandien galėtų pateikti Lietuva? Lietuvos centriniame valstybės archyve pastaruosius 30 metų yra saugomi kiek kitokie Deklaracijų „originalai“. Skirtingai nuo maskviškių, jie nėra kaligrafiškai surašyti ranka, be puošnių liaudiškų pagražinimų. Atspausti jie, beje, spaustuvėje, bet aukso raidėmis, dokumentai apjuosti aukso juostele. Deklaracijos byloje sudėtos po dvi ir pasirašytos, kaip minėjau, tik dviejų funkcionierių.

- Vadinasi, ant Lietuvos archyve esančių dokumentų P.Cvirkos parašo nėra, o Maskvoje ant originalų jis puikuojasi? Kiek svarbus buvo P.Cvirkos parašas ant Deklaracijų?


- P.Cvirka buvo marionetinio Liaudies Seimo deputatas, kuris propagandiniais Staliną ir SSRS šlovinančiais straipsniais aktyviai dalyvavo sumeluotų rinkimų į Liaudies Seimą kampanijoje. Liaudies Seimas, kurio sesijoje dalyvavo ir SSRS emisaras Vladimiras Dekanozovas bei SSRS pasiuntinys Nikolajus Pozdniakovas, P.Cvirką vienbalsiai išrinko į Prezidiumą. Jam suteiktos antrojo sekretoriaus pareigos to meto kontekste reiškia nuopelnų okupaciniam režimui pripažinimą, nes Mandatų komisijos pirmininkas jame buvo Antanas Sniečkus, tuometinis Lietuvos Komunistų partijos, kartu ir represijas vykdžiusio Saugumo, vadas. Parašas ant istorinių dokumentų, pakeičiančių valstybės istoriją ir santvarką, greičiausiai reiškė ypatingą garbę.

Netikėta buvo tai, kad daugybinė informacija apie P.Cvirkos politinę biografiją, faktai ir dokumentai buvo lengvai pasiekiami, jie nebuvo slapti. Surasti ir perskaityti dokumentus nereikėjo jokių leidimų, visa tai archyvuose buvo galima atlikti už dyką. Todėl didžiausias atradimas yra net ne pats P.Cvirka, o visuomenė ir konkrečių mokslo disciplinų specialistų tyla bei pasirinkimas nežinoti, arba žinant kalbėti netiesą. Juoba kad diskusija apie rašytoją vyksta jau pusantrų metų.

- Ką atsakytumėte teigiantiems, jog P.Cvirka buvo kairuolišku keliu pasukęs talentingas rašytojas, kuris nepadarė nusikaltimų - nepasirašinėjo įsakymų tremti, juolab šaudyti?


- Tokia nuomonė nesiremia faktais, o plėtoja netiesa pagrįstą naratyvą. Apie poeto Kazio Jakubėno įskundimą sovietų NKVD jau buvome pateikę medžiagos. P.Cvirkos skundas prievartos aparatui, kurio pagrindu kitas poetas dėl per menkos meilės sovietų valdžiai yra areštuojamas, tardomas naktimis ir nuteisiamas penkeriems metams lagerio, yra su romantika mažai ką bendra turintis dokumentas. Jis byloja apie ideologinę prievartą ir sąmoningą kenkimą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į P.Cvirkos kalbą teisme, kur jis „prisimena“ dar vieną K.Jakubėno eilėraštį, pavadinimu „Raudonarmietis“, apie kurio egzistavimą nežinojo nei K.Jakubėnas, nei KGB tardytojai, nes tokio eilėraščio apskritai nebuvo.

Rašytojų sąjungos valdybos nario Vlado BRAZIŪNO komentaras:

„Jei paminklą Cvirkai kas statytų šiandien, būtų nesusipratimas ar dar blogiau. Bet jis stovi. Ir tikrai ne jis ten svarbiausias. Svarbiausia yra visas to skvero kompleksas konkrečioje urbanistinėje aplinkoje, be galo unikalioje. Bet mes kažkodėl tos urbanistinės knygos nenorim skaityti. Užverda makabriška diskusija, ar plėšti vieną tos knygos puslapį (šitaip neišvengiamai pradedant visos knygos plėšymą, nes kokia ten sužalotos knygos vertė?!), ar neplėšyt.

Gana jau Vilnių „prigražinom, prišiuolaikinom“, visokių architektūrinių švarplių jame prikapojom. Užtat diskutuoti apie paminklinio Vilniaus skvero sunaikinimą yra... kaip čia švelniau pasakius? Mūsų anūkai ar proanūkiai, pamatę šiandienines to sunaikinto - jei taip, neduokdie, nutiktų - skvero nuotraukas, niekaip nesuprastų: tai čia patys, ne kokie užkariautojai?!

Paminklas tame skvere, žinoma, tikrai ne herojiškai asmenybei. Bet prie visų takų, kuriais tik žmogus galėtų tan skveran žengti, nebūtų sunku įtaisyt po stendą, kur ir būtų paaiškinta, jog būta tokių slogių laikų, kai paminklai statyti va tokiems šalaputriams, nors ir talentingiems rašytojams... Geriau jau, mielieji miestiečiai ir mūsų svečiai, pasigrožėkim, koks čia nuostabus skveras, kokios jaukios jo terasos ir tos išlakiųjų medžių paūksmės. Tik, ginkdie, nereikia jo ne tik „rekonstruoti“ (t.y. paminklą sunaikinti, išpjauti ir išrausti), bet ir „restauruoti“: užtektų tik pašluoti, kitaip pašvarinti, kad neatrodytų apšnerkštas.

Ir norėčiau apraminti visus menininkus, pasiryžusius skverą papildyti, pašiuolaikinti savo menais. Paminklo (t.y. paminklinio skvero ar kokios nors jo dalies) „tobulinimas“, „šiuolaikinimas“ ar panašios išmonės būtų toks pat vandalizmo aktas kaip ir unikalios knygos, taip pat juk kultūros paminklo, suplėšymas. Be to, galioja ir autorių teisės, ir, norėčiau tikėti, bent šioks toks padorumas.

Savivaldybė paminklo kol kas negriaus

„Gavus LGGRTC išvadas, Vilniaus miesto savivaldybės istorinei atminties komisijai klausimų nebekyla - P.Cvirka buvo kolaborantas. Čia padėjome tašką ir prie šio klausimo nebegrįšime“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė. - Komisija jau buvo nusprendusi, kad toks paminklas, koks yra dabar, negali likti. Bet atsimušėme į sieną - į Kultūros paveldo departamento paminklui dar 1973 m. suteiktą kultūros paveldo statusą.“

Tad svarstymai, ką daryti su Cvirkos paminklu, pasak K.Šeraitės, komisijoje vyksta ir toliau. Juolab kad iškyla ir kitas svarbus klausimas - pats P.Cvirkos skveras. Jis, pasak K.Šeraitės, yra nepatogus judėti, danga smarkiai pažeista erozijos ir neprižiūrėta; apatinėje terasoje yra išdėlioti suoliukai, tačiau tik mažoji dalis jų yra su atlošais; skvere esantys šviestuvai neapšviečia teritorijos tolygiai, nemaža dalis takų yra visai neapšviesta.

Todėl Istorinės atminties komisija įsitikinusi, kad Vilniaus miesto centre tokio skvero, koks yra dabar, negali būti - būtina jo renovacija.

„Nenorime imtis kokių nors savavališkų, nepasvertų sprendimų - niekas nieko nesiruošia griauti, - sakė K.Šeraitė. - Nuspręsta, kad kol kas ieškosime meninių ir liberalių sprendimų šiam klausimui spręsti. Nors, jei atvirai, bijau, kad tokiu būdu baigsime taip, kaip su Lukiškių aikšte. Bet komisijos sprendimas yra toks. Kol kas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (138)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar karantino metu naudojatės viešuoju transportu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar lankėtės pas medikus karantino metu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +9 C

+11 +12 C

 

+10 +12 C

 +19 +21 C

+19 +21 C

 

+17 +19 C

2-4 m/s

2 m/s

 

4-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0975 PLN - 4.4506
RUB - 77.7494 CHF - 1.0600
GBP - 0.8888 NOK - 10.8943

Nuorodos