Operos „Samsonas ir Dalila“ premjera: jausmų ir manipuliacijų istorija

Kaip tik dekadanso valdomame Paryžiuje G. Rinkevičius ir režisierė Dalia Ibelhauptaitė atrado 1876 m. sukurtą ir ilgai į sceną kelią besiskynusią operą, be kurios šiandien neįsivaizduojamas nė vieno brandaus operos teatro repertuaras.

Samsono ir Dalilos istorija žinoma kaip meilės ir išdavystės pasakojimas ir dažnai pamirštamos visos jos aplinkybės.

„Visų pirma, man ši istorija yra politinė - kovos tarp tautų iki nuožmiausios pabaigos, iki susinaikinimo istorija, paremta skirtingu tikėjimu, tradicijomis ir požiūriu į pasaulį. Čia kovojama dėl skirtybių ir čia nėra jokios moralės, padorumo - nėra jokių garbingos kovos normų, o yra vienintelis tikslas - laimėti ir sunaikinti kitą negarbingoje, pasalūniškoje ir net, sakyčiau, teroristinėje kovoje“, - pasakojo spektaklio režisierė D. Ibelhauptaitė, teigdama, kad „Samsono ir Dalilos“ istorija yra visiškai šiuolaikinė, pasakojanti tūkstantmečius besitęsiančių kovų tarp dviejų tautų istoriją.

Religinių įsitikinimų kova kursto „Samsono ir Dalilos“ aistras, o metodai joje - tokie pat kaip ir šiandien: manipuliacija žmonėmis, jų protu, žiniomis ir tikėjimu verčiant juos karo įrankiais. Būtent taip filistiniečių žynys pasinaudoja Dalila, jos protu ir erotinėmis galiomis, siekiant pavergti galingąjį Samsoną ir sužinoti paslaptį - atrasti jo silpnybę.

„Su Samsono paveikslu spektaklyje atsiranda ir labai svarbi tautos herojaus linija. Kas tas žmogus, apdovanotas ypatingomis galiomis? Mes labai dažnai sudieviname savo lyderius. Nors operoje Samsonas nėra toks „superherojus“, kaip Biblijoje, bet vis dėlto jis yra geriausias, įtakingiausias, drąsiausias, bet turintis vieną silpnybę - negalintis atsispirti moters vilionėms, jos jausmingumui. Ir dėl vienos moters jis išduoda ir sunaikina savo tautą. Toks banalus ir buitiškas asmeninis troškimas pražudo tūkstančius. Galbūt Samsonas nežūsta, o simboliškai apanka tam, kad per savo kančią galėtų pamatyti tiesą ir, paskutinį kartą praregėjęs, atrasti stiprybę sunaikinti tuos, kurie sunaikino jo tautą“, - mintimis apie ją įkvepiančią operos istoriją dalijosi režisierė.

Kadaise kompozitoriaus kurta būtent mecosopranui - solistei Paulinai Viardo (Pauline Viardot), ši opera koncentruojasi į Dalilos istoriją. Iki šios dienos šis vaidmuo yra labiausiai geidžiamas ir vertinamas solisčių repertuare. Jos istorija režisierei yra pati įdomiausia: „Taip, Dalila yra manipuliuojama žynių ir naudojasi šnipinėjimui prilyginamais metodais, tačiau ji pati tikrai nėra auka, - ji puikiai supranta, kas vyksta. Ar ji myli Samsoną? Tikrai ne. Jos varomoji galia yra kerštas ir būtent tai ją paverčia šiuolaikine moterimi - kovotoja.

Tikrai nenoriu romantizuoti biblinės legendos skraiste apgaubtos istorijos, o kaip tik atsigręžti į nuogą emociją ir agresyvią, brutalią jėgą, manipuliuojančią jausmais, bei pažvelgti, kaip ji buvo naudojama visais laikais. Todėl čia nereikalingas konkretus laikmetis, situacija, kaip buvome pasirinkę, tarkime, „Toskoje“. Svarbu yra tik tai, kad „Samsone ir Daliloje“ vyksta religinių įsitikinimų kova, todėl ji yra nuožmi, agresyvi ir strateginė. Joje nėra sentimentų - čia visi kaip tik aiškiai žino, ką daro, taip pat čia nėra teisių, kaip ir nėra vieno laimėtojo“.

Įsimintiną Dalilos partiją atliks vienas stipriausių šiandienos mecosopranų - Justina Gringytė, dainuojanti Londono „Covent Garden“, Maskvos Didžiojo teatro, Škotų, Velso, Madrido, Lisabonos operų scenose, taip pat „Trubadūre“ Azučenos vaidmeniu sužibėjusi Jovita Vaškevičiūtė. Dagano žynio partija patikėta Kostui Smoriginui. Na, o herojaus vaidmuo atiteks būsimajam 2019-ųjų Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro Samsonui - Kristian Benedikt.