1 nuotr.Ši graži, nuotaikinga ir skambi daina buvo ir tebėra populiari pageidavimų koncertų viešnia. Ypač ją pamėgo dzūkai, neretai įvardindami ją subtiliu savojo regiono himnu.
O tekstą jai parašė ne dzūkas - Raseinių rajone, Betygaloje, gimęs poetas Juozas Nekrošius (1935.12.21 - 2020.03.15).
Palankius sparnus dainos populiarumui pirmiausia suteikė kompozitorius Mindaugas Tamošiūnas, sukūręs tekstui ir patrauklią melodiją, ir žavius sąskambius.
Prie dainos populiarumo daug kuo prisidėjo ir mūsų estrados legenda Stasys Povilaitis, ją daug metų laikęs pagrindiniame savo repertuare.
Ir daina ėmė skambėti ne tik dažnai, o ir visur... Į savo repertuarą ją įtraukė ir kiti pamėgti mūsų krašto solistai - Nijolė Ščiukaitė, Aleksas Lemanas, Danutė Neimontaitė, Juozo Tiškaus estradinis kolektyvas, A. Peniko vadovaujama vaikų pop-šou grupė.
Prisiminkime šios dainos žodžius:
Ranką prie širdies priglausk.
Ir širdim pušies paklausk,
Kas mums ošiantys miškai,
Smėlio kalvos ir laukai.
Samanėle tu mana,
Dainavos dainų daina!
Bruknių degantys lašai,
Graudūs motinų laiškai.
Tai žalia pušies šaka
Skamba dzūkiška šneka!
Vėjas debesis ganys,
O pušis kalens genys.
Kur Merkys, kur Verseka,
Skamba dzūkiška šneka.
Samanėle tu mana,
Dainavos dainų daina!
Kur mėlynės mėlynuos,
Kur pati širdis dainuos,
Kur tyloj skraidys svaja -
Tarp pušynų Dzūkija
Juozas Nekrošius yra išleidęs keliolika poezijos knygų. Parašė libretą Vytauto Klovos operai „Ave vita", taip pat tekstą oratorijai „Atgimimo varpai". Įkūrė Lietuvos vaikų fondą.
1992 - 1996 metais buvo Seimo nariu, o 1994 - 1996 metais vadovavo Lietuvos kultūros ministerijai.
Knyga buvo bene pati gražiausia jo asmenybės puošmena. Jis įkūrė tuometinę knygos bičiulių draugiją ir jai vadovavo. Keliolika metų dirbo Spaudos komitete - itin rūpinosi lietuviškos knygos perspektyvomis.
Jo sumanymu Atgimimo pradžioje milžinišku (100.000 egzempliorių) tiražu, kurį netrukus teko vėl kartoti, buvo išleista tarybiniais metais ignoruojamo poeto Bernardo Brazdžionio kūrybos rinktinė „Pilnatis".
Nekrošiaus sumanymu buvo pradėta „Pasaulinės literatūros" serija, į mūsų skaitytojų apyvartą įnešusi pačius brandžiausius užsienio kūrinius.
Su grauduliu Juozas Nekrošius prisimindavo 1991 metų sausio 13-osios įvykius. Apie kitos dienos rytmetį jis rašė: „Įtampa skaudi, gniaužanti kvapą.
Televizija neveikia, radijas meluoja". Išgirdęs apie žuvusiuosius, jis tuoj pat iškelia idėją - užrašyti ir išleisti tos nakties liudytojų nuomones. Žinia paskelbta spaudoje.
Ir netrukus į Spaudos komitetą ima plūsti sausio 13-osios nakties dalyviai. Buvo užrašyta per 700 autentiškų liudijimų, kurie tuoj pat redaguojami ir jau netrukus - kovo 5-ąją išvydo pasaulį dideliu - 50.0000 egzempliorių tiražu.
Poetas užaugino gražią šeimą - du sūnus ir dukrą, tapo šešių anūkų seneliu.
Nors tarybiniais metais ir dirbo ideologinėje veikloje, bet neretai prisimindavo ir skaudžius savo gyvenimo įvykius - artimi jo giminės - pusseserės Pociūtės - paragavo Vorkutos duonos, o dėdės Rimšos šeima perėjo Krasnojarsko lagerių patirtį...
