Neklauskit dainiaus vardo, arba „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“

Tokia žmonių nuomone labai apsidžiaugė jos autorius, Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos smuiko mokytojas Kęstutis Vasiliauskas. Autorius melodiją savo parašytam tekstui sukūrė 1988-ųjų rudenį, kai Lietuvos žmonės budo Atgimimui.

Įdomi šios dainos pirmojo „pasirodymo" istorija. Kęstutis tuo metu baiginėjo Konservatorijos Klaipėdos fakultetą.

Valstybiniam egzaminui jo kursas gavo užduotį - parengti penkių minučių programą restorano muzikiniam vakarui.

Studentai buvo kviečiami pagal pavardės alfabetą, tad Vasiliausko pasirodymas nusikėlė į pačią pabaigą. Ir komisija, ir auditorija buvo jau ganėtinai pavargusi, nes siūlomi žaidimai bei šokiai kiek pabodo...

Ir štai scenon išeina Kęstutis Vasiliauskas. Ir sako - jau visko prisižiūrėjom, dabar smagiai padainuokim. Ir užtraukia: „Kaip brangi esi, žeme tu gimta, nors būnu toli, tau širdy vieta".

Ir vos Kęstutis pradėjo priedainį „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos", visa salė atsistojusi kartu traukė tą melodiją.

Po egzamino Kęstutis visiems kurso draugams išdalino žodžius bei natas. Taip ta daina greit populiarėjo visoje Lietuvoje...

Melodija žaibiškai plito visame krašte. Žmonės ją dainuodavo mitinguose, ji skambėjo Sąjūdžio renginiuose.

„Smagiausia man būna, kai atsistoję ir rankomis susikibę žmonės ją uždainuoja prie stalo. Tai jau tikras įrodymas, kad ši daina - visos Lietuvos",- įsitikinęs jos žodžių ir muzikos autorius Kęstutis Vasiliauskas.

Pirmąjį savo eilėraštį jis parašė sulaukęs vos trylikos metų. Dabar jo kūrybinėje biografijoje - beveik pusantro šimto dainų, parašytų savo kūrybos žodžiais. 1998 metais jis išleido eilėraščių rinkinį „Krenta žodis".

Akylesni skaitytojai gal dar prisimena nemažą „šaršalą", kilusį dėl šios dainos autorystės.

Muzikiniuose renginiuose ir net spaudoje pradėjo rodytis kitas dainos teksto autorius - poetas Sigitas Geda.

Tokia dainos autoriaus pavardė nurodyta netgi dviejose knygose - ketvirtokams išleistame vadovėlyje „Šaltinis" bei „Asvejos" leidyklos dainyno „Dainuokim, dainuokim, dainuokim" pirmajame tome.

Prasidėjo bylinėjimasis, kurį laimėjo tikrasis dainos (ir žodžių, ir muzikos) autorius Kęstutis Vasiliauskas.

Bet apie šią detektyvinę intrigą pakalbėsime vėliau, o dabar prisiminkime Kęstučio sukurtus žodžius:

Kaip brangi esi, žeme tu gimta.

Nors būnu toli, tau širdy vieta.

Priedainis

Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos,

Ąžuolai žaliuos, žemėj Lietuvos

Nors esi maža, bet esi didi,

Nemuno vaga - tai tava širdis.

Ar diena žiemos, ar naktis rudens,

Tavo šilumos man užteks gyvent.

Tu tokia brangi, žeme mūs gimta.

Tau mintis šviesi, tau širdy vieta.

O ta detektyvinė istorija prasidėjo tada, kai konservatoriai savo partijos himnu sumanė paskelbti dainą „Žemėj Lietuvos ažuolai žaliuos".

Pas Kęstutį atvažiavo Laima Andrikienė prašydama pakeisti kai kuriuos dainos žodžius. Vasiliauskas nesutiko keisti nė vieno žodžio iš savojo teksto.

Konservatoriai nenurimo ir pagalbon pasitelkė poetą Sigitą Gedą. Prašydami pakoreguoti kai kuriuos teksto žodžius, - atseit, tą dainą parašęs senyvas tremtinys (nors tuo metu Kęstučiui tebuvo penkiasdešimt...), kuriam „blogai su lietuvių kalba"...

Kai įsiplieskęs konfliktas dėl autorystės išsisprendė teisingai ir Vasiliauskui buvo atstatyta jo dainos žodžių autorystė, Sigitas Geda atsiuntė jam atsiprašymo laišką ir pranešė atsisakantis tos dainos autorystės...

Norėdamas bent kiek sušvelninti tikrojo dainų autoriaus nuoskaudas, pats Vytautas Landsbergis atsiuntė Vasiliauskui keletą savo autografuotų knygų...

O daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos" ir toliau skambėjo mūsų šalyje. Ją dainavo Gytis Paškevičius, Eugenijus Chrebtovas, Neda, Alanas Chošnau bei kiti solistai.

Prieš keletą metų dainą kūrybiškai atgaivino ansamblis „Thundertale". Beje, neretai ji pristatoma kaip liaudies daina...

Kęstučio Vasiliausko namelis stovi ant aukštos Kaimelio kalvos, nuo kurios atsiveria stebuklingas Nemuno lankų grožis, svaiginanti gamtos didybė. Muzikanto namuose netrūksta instrumentų: čia rasi ir gitarą, ir elektrinį pianiną, ir mandaliną...

Namuoe gausu tapybos darbų - Kęstutis nuo muzikos akordų atsikvepia tapydamas paveikslus. Kūrybinio azarto nestokoja ir jo žmona Rūta, tapanti paveikslus, surengusi savo kūrinių parodą „Angelai ir kitos istorijos", išleidusi eilėraščių knygą „Miglų sodas".

Praėjusiais metais Jurbarko žmonės gražiai paminėjo Kęstučio Vasiliausko aštuoniasdešimtmetį. Buvo prisimintas ir muzikanto tėvas, garsus chorvedys ir dirigentas Benediktas Vasiliauskas (1907-1977), palikęs ryškių pėdsakų šio krašto kultūros gyvenime.

Kūrybines šeimos tradicijas vakaronėje gražiai tęsė ne tik pats muzikantas ir dainininkas, bet ir jo dukra Marija, anūkė Liepa.

„Gerbiamas Mokytojau, kompozitoriau, Lietuvos muzikos istorijoje labai nedaug kūrėjų, kurių dainas dainuodami žmonės atsistoja, kurių žodžius žino beveik visa tauta. Jūs išugdėte gražų būrį smuikininkų, jūs piešiate ir kuriate eiles. Didžiuojamės Jumis, Jurbarko krašto garbės piliečiu, Jurbarko muzikos ambasadoriumi",- sveikindamas jubiliatą kalbėjo rajono meras Skirmantas Mockevičius.