Kultūros ministerijoje pagerbti nusipelnę M.K.Čiurlionio kūrybos puoselėtojai

Vyriausybės apdovanojimus įteikė ir renginio dalyvius pasveikino laikinasis premjeras Rimantas Šadžius, pabrėžęs gausų ir laikui atsparų M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą, kurį saugo, puoselėja ir su mūsų laikmečiu susieja Lietuvos kultūrai atsidavę žmonės.

„Šiemet Lietuvai minint 150-ąsias Čiurlionio gimimo metines, jo kūrybos dvasia gyva ir garsiai, raiškiai kalba mums koncertuose, parodose, knygose, muziejuose, viešose diskusijose ir jo kūrybos aptarimuose.

Ji neabejotinai verta šio matomumo ir kuo nuoširdžiausio mūsų pasididžiavimo. Tačiau tai nebūtų įmanoma be žmonių, kurie Čiurlioniui paskyrė ženklią dalį savo profesinio gyvenimo, pažindina su jo genijumi jaunąją kartą, garsina Čiurlionio, o kartu ir Lietuvos vardą pasaulyje“, – pranešime cituojamas R. Šadžius.

Proginiu medaliu ir padėkos raštu renginyje buvo pagerbti prie Čiurlionio kūrybos įprasminimo ir sklaidos ilgamečiu darbu prisidėję prof. Vytautas Landsbergis, filosofas Antanas Andrijauskas, dailėtyrininkė Rasutė Andriušytė-Žukienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė, menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, literatūros ir estetikos tyrėja Nida Gaidauskienė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis, Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius, pianistas bei  M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius Rokas Zubovas.

Renginyje tylos minute taip pat buvo pagerbtas menotyrininkas, dailininkas, ilgametis Čiurlionio muziejaus Druskininkuose vadovas Adelbertas Nedzelskis, kuriam vyriausybinis apdovanojimas įteiktas praėjusią savaitę.

Pasibaigus apdovanojimams, ant M. K. Čiurlionio kapo Vilniuje, Rasų kapinėse, buvo padėtos gėlės, pagerbiant vieną iškiliausių Lietuvos istorijoje kūrėjų.

Seimas šiuos metus taip pat yra paskelbęs M. K. Čiurlionio metais. Šios sukakties proga visoje Lietuvoje vyks įvairūs atminimo renginiai bei iniciatyvos, skirtos pažinti menininko kūrybą bei gyvenimą.

M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.

Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai. 

Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.