respublika.lt

V.Povilionienė: Burnojimo prieš savo Tėvynę nė vienam neatleisiu (0)

2011 liepos 30 07:00:01
Rimvydas STANKEVIČIUS, “Respublikos” žurnalistas

Taip sako išskirtiniu nacionalinės kultūros simboliu visuotinai vadinama žymiausia lietuvių liaudies dainininkė Veronika POVILIONIENĖ, rodanti mūsų širdims vis labiau užželiantį taką į tą Lietuvą, kurioje motinystė yra šventa, protėvių mums išsaugota žemė yra šventa, nuoširdžiu darbo prakaitu pelnoma duona yra šventa.

×


- Miela Veronika, jūsų dainos, jūs pati esate simbolis tokios Lietuvos, kurioje norėčiau gyventi. Toks pats simbolis, kaip ir Justino Marcinkevičiaus poezija, spinduliuojantis profesorės Viktorijos Daujotytės humanizmas... Todėl ir prašau parodyti dureles į tą taurią, švytinčią, mylinčią Lietuvą mums, apsnūdusiems, ES kosmopolitizmo suglumintiems ir sutrikusiems Lietuvos piliečiams, įkalintiems vien tarp ekonomikos, vartojimo ir politikos temų.

- Tai nėra taip paprasta ir taip greitai padaroma, kaip jums atrodo. Mirus J.Marcinkevičiui su siaubu pagalvojau, kad drauge su šiuo didžiu žmogumi užsiverčia kaži kokia Lietuvos valstybės ir tautos epocha, kurios ateity skaudžiai ilgėsimės. Kažko subtilaus, sunkiai įvardijamo, bet labai gražaus ir įkvepiančio mes jau netekome. Ir bus labai sunku vėl prie to grįžti.

Bet juk valstybės, tautos - jos evoliucionuoja, teka, kinta. Todėl mirus J.Marcinkevičiui Lietuva juk nesibaigia. Pati labai didžiuojuosi savo tauta, labai džiaugiuosi, kad gimiau čia - šventoje, žalioje miškų žemėje, kad esu lietuvė. Labai myliu, gerbiu ir didžiuojuosi savo tėvais bei seneliais, nors jie buvo patys paprasčiausi žmonės.

Reikia skaityti lietuvių liaudies pasakas, dainuoti lietuvių liaudies dainas ir skaitant įsiklausyti į jų skelbiamą išmintį, moralę. Ten sudėti visi lobiai, visi moraliniai atspirties taškai, neleidžiantys apsnūsti, neleidžiantys gyventi dvasiniame skurde, tuštumoje...

Štai jums liaudies posakis: „Anyta - velnio pramanyta“. Tuoj pat galvoju: Viešpatie, išties gi - kaip iš tokių žavių, gerų, kupinų puikių savybių marčių ilgainiui atsiranda žiežulos anytos?

Supraskit, kalbu ne apie šeimyninius reikalus - apie Lietuvą. Kalbu apie politikus, verslininkus, didesnę mūsų visuomenės dalį... Pastebite, kiek gerų žmonių Lietuvoje yra virtę „anytomis“? Kas gi juos pavertė? Atsakau: jie patys. Visas žmonių blogis ateina ne iš šalies - iš mūsų pačių vidaus. Žmogus yra nuodėmingas, silpnas. Jis yra visoks. Todėl labai svarbu, kurį registrą jis pasirinks, kaip gyvens. Todėl labai svarbu nebūti vienam, nebūti atskilusiam nuo savo tautos, savo šaknų, savo papročių, mentaliteto, moralės. Būdami drauge su savo protėvių išmintimi, su savo istorija, su sava kultūra esame kur kas stipresni ir gilesni.

O atitrūkimo akimirka - labai ryški ir pastebima. Žvilgtelėkime į lietuvių liaudies ir į dabartines lietuviškas radijo eterio dainas, palyginkime. Liaudies dainos išliko, pasiekė mus per šimtmečius. Nes buvo vertos išlikti. Nes turėjo prasmę, turinį, turėjo ir tebeturi mums ką pasakyti. O apie ką gi dabartinės dainos? Apie nieką. „Mes mylimės. Mums labai gera. Apsiverčiam ant kito šono. Pamiegam. Ir vėl mylimės. Mūsų nuotaika - gera“... Kokia tokio turinio išliekamoji vertė? Ką svarbesnio tokia daina mums nori pasakyti? Arba: „Duok, duok, duok į snukį, duok“...

Lietuvių tautosakoje Motinai pavadinti randame aštuoniasdešimt du skirtingus žodžius. Pasakykit man, kiek iš jų vartojama šiandienos dainose? O ir apskritai ar populiaru dainuoti apie mamas?

Pasaulis juk kur kas sudėtingesnis, gražesnis, įdomesnis, nei tokie „meno kūriniai“ mums mėgina pasakyti.

Dar vienas aspektas - darbas. Aš klausiau senųjų liaudies dainininkių apie gyvenimo prioritetus, ir jos man atsakė: „Darbas mums yra kaip malda, o daina - kaip gyvenimas“. Jos akcentuoja darbą, kaip dvasinį judesį, neleidžiantį mūsų esybėms aptingti, subliūkšti, padedantį ir raginantį kopti aukštyn. O ką šiuolaikinis žmogus mano apie darbą? Svajonių profesija: kad dirbt nieko nereikėtų, būtų daug atostogų ir svaiginantys atlyginimai. Kažko čia esama ydingo, amoralaus.

Suprantate, mūsų gyvenimo ritmika, vertybės nepasikeitė - pasikeitė tik mūsų santykis su jais. Juk kaip buvo duona mūsų skaniausias maistas, taip liko. Moterys kaip gimdė vaikus, taip tebegimdo. Jaunimas kaip mylėjosi, taip tebesimyli. Tik sakralumo, taurumo visame tame anksčiau būta daugiau. Duona buvo šventa. Meilė buvo šventa. Motinystė buvo šventa. Dabar gi duona - produkcija, meilė - instinktas, gimimas - socialinis procesas. Todėl žmonės nustoja suprasti ir kas yra Tėvynė. Pastebėjote, kad tautiečiai linkę ją painioti su Seimu, politikams skirtus priekaištus adresuoti Lietuvai. Burnojimo prieš savo Tėvynę nė vienam niekada neatleisiu...

- Kaip elgtis, kaip gyventi, kad ateinančios kartos gyventų visavertį dvasinį gyvenimą?

- Viskas prasideda nuo šeimos. Žmonės nuvertina šeimyninį gyvenimą, neturi jam laiko, neteikia pakankamos svarbos. Visus gena darbas, noras užsidirbti, pasirūpinti materialine šeimos gerove, o tempai ir krūviai tokie, kad iš tikrųjų būti kartu, gyventi tikrą šeimyninį gyvenimą, perduoti vertybes žmonėms nelieka laiko. Žinoma, aprūpinti savo vaikus duona yra kiekvieno tėvo pareiga. Bet kai pasižvalgau į jų nesibaigiantį turtų kaupimo ratą, nuolat savęs klausiu, ar tikrai tiek daiktų, tiek turto žmogui reikia? Ar jo perteklius neatsigręžia prieš mūsų emocinę būseną, prieš mūsų gyvenimo kokybę? Žinoma, dalį užimtų tėvų rūpesčių galėtų perimti mokykla (nors ji šiandien vaikų gyvenimui apskritai neruošia - tik egzaminams), tačiau tėvų meilės, jų skiepijamų tiesų, moralės niekas neatstos.

O vadinamieji vaikų teisių gynimo entuziastai išties daro dar didesnę meškos paslaugą. Neseniai lankiausi vaikų namuose ir nustebau, kad vaikučiai ten nemokomi nei grindų plauti, nei batukų nusivalyti, nei indų susimazgoti. Darbuotojai man sako: „Negalima. Tai būtų vaikų išnaudojimas“. Išnaudojimas?! O gal ruošimas gyvenimui? Ar paleisti į savarankišką gyvenimą vaiką, nemokantį pasirūpinti nei savimi, nei kitais, nėra skriauda jam pačiam? Skriauda visam jo gyvenimui.

Žinoma, daugelis mūsų minėtų bėdų bujoja ne tik mūsų Tėvynėje - tai visos epochos, viso pasaulio bėdos, tačiau užuot dairęsi svetur ir mokęsi, kaip juos ištikusių bėdų išvengti, entuziastingai sekame jų pėdomis ir jų ydų bei problemų siekiame kaip vertybių. Antai einu Vilniaus senamiesčiu ir skaitau plakatą: „Būkime labiau europiečiai“. Kas čia per nesąmonė? Tarsi mes neseniai būtumėme čia atvykę iš Afrikos ir dabar turėtumėme skubiai keistis, daug ko išmokti... Bet juk mes europiečiai jau tūkstančius metų. Tad kam taip kvailai save menkinti, varyti visuomenei nevisavertiškumo kompleksą? Aš asmeniškai manau, kad didžiosios ir turtingosios Europos šalys daug ko turi mums pavydėti. Jie taip pat dabar stengiasi atsigręžti į autentiškas, tradicines savo tautų vertybes, tačiau - per vėlu. Daugelį dalykų, kuriuos mes dar turime, jie jau yra praradę. Esame dvasiškai turtingesni. Tad tausokime tai, ką turime, mokykimės iš kitų praradimų. Rusas, savo sūnų išleisdamas į mokslus, sako: „Nesileisk skriaudžiamas“. Lenkas sako: „Sūnau, būk orus“. O lietuvis sako: „Vaikeli, būk geras“. Man tai nepaprastai gražu, didžiuojuosi šiuo mūsų išskirtinumu. Nors klastos stoka Lietuvai, kaip valstybei, visuomet labai kenkė.

- O neįtariate, kad tas „būkime labiau europiečiais“, tos, mūsų moralę ir orumą žeidžiančios „tolerancijos“ skiepijimas yra sąmoningas didžiųjų Europos valstybių, ES valdovių mėginimas mus sunaikinti kaip tautą, kaip valstybę?

- Ne tiek labai gilinuosi į politinius procesus, kad galėčiau ką nors kaltinti piktavališkumu, tačiau apie tokius darinius kaip ES viena žinau tiksliai - iš pjuvenų supresuota plokštė niekada neatstos tikros medžio lentos. Bet žmogus tik iš dalies geba pasimokyti iš savo patirties. Žmogus labai greitai prisitaiko prie esamos aplinkos ir užmiršta, kad buvo kitaip. Kad ir jis pats buvo kitoks.

Todėl ir sakau, kad turime gyventi su šeima, su tautosaka, kurioje slypi protėvių išmintis, ir būtinai turime žinoti savo istoriją. O dabar ja nemadinga domėtis. Net Žalgirio mūšio sukaktis šiemet nepasirodė pakankamai svarbi nė vienam Lietuvos dienraščiui, televizijai... Užtat karalaičio Vilimo (kaip dabar sakoma - princo Viljamo) vestuvės Lietuvoje buvo kone valstybinės svarbos įvykis. Kas man gali paaiškinti kodėl? Ar tikrai karalaitis, kurio nei matysime, nei kalbėsimės, yra mums svarbesnis, nei mūsų tautos reikalai, mūsų šventės ir godos, mes patys?

O ir lietuviškų realijų prioritetai absurdiškai supainioti. Labai atsiprašau Mijos, bet man nerūpi nulūžęs jos nagas. Labai atsiprašau Natalijos, bet man jos nėštumas nė kiek ne svarbesnis, nei bet kurios kitos Lietuvos moters nėštumas. Ir „elito“ naujienos neįdomios. Kodėl jos mūsų viešojoje erdvėje užgožia istorines datas, didžius Lietuvos įvykius, gerbtinas asmenybes? Kodėl Česlovo Milošo sukaktis užgožia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sukaktį? Ir kodėl jis ne Milašius, o Milošas? Kaži keistai pradėjome suvokti etiką, bendraudami su kitomis tautomis, valstybėmis. Man tai panašiau į savivertės bei orumo stoką ir šunuodegiavimą, išduodant save.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Žalgiris"

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATASKAITA: Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimui surinkta - 6605 eurai, aukotųjų skaičius - 21; primename sąskaitos Nr. LT 24 7044 0600 0780 3510
  • TRŪKUMAS: Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve gyventojai šeštadienį surengė protestą dėl pernelyg lėto skiepijimo nuo COVID-19, o dalis jų savo automobiliai užblokavo šalia pagrindinės miesto stoties esančią aikštę.
  • PASITRAUKIMAS: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) bręsta mintis pasitraukti iš dar vienos darbo grupės Seime. Kovo pabaigoje apkaltinę konservatorius siekiant sukurti savo partijai palankią rinkimų sistemą, „valstiečiai“ apleido parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas.
  • TEMPAI NEBLOGI: padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją, o vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc.
  • NUSKENDO: prie Tuniso krantų nuskendo valtis su migrantais, žuvo mažiausiai 21 migrantas iš Afrikos, jiems bandant Viduržemio jūra pasiekti Italijai priklausančią Lampedūzos salą,
  • UŽBLOKAVO: penktadienį Pakistano vyriausybė, siekdama užtikrinti saugumą šalyje, laikinai užblokavo internetą.
  • PERKOPTA RIBA: pasaulyje jau pagaminta daugiau kaip 1 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių - tai įvyko balandžio 12 dieną, o kitas milijardas gali būti viršytas gegužės pabaigoje.
  • SKIEPAI: Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad siekdama efektyviau panaudoti vakcinos nuo COVID-19 likučius, kviečia vakcinacijai registruotis 55+ grupės vilniečius.
  • ATLAISVINIMAI: siūloma leisti nuo pirmadienio veikti parduotuvėms prekybos centruose, lauko kavinėms siūloma leisti veikti nuo kito ketvirtadienio, balandžio 22 dienos.

  • PRANCŪZIJA: per gaisrą suniokota Paryžiaus Dievo Motinos katedra bus atstatyta iki 2024-ųjų, teigia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
  • NEPAVYKO: sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad ministerijos inicijuota „Korona Stop LT“ mobili programėlė nebuvo sėkmingas projektas ir žada, kad ateityje kovojant su koronaviruso pandemija iš padarytų klaidų bus mokomasi.

Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia referendumo dėl Lietuvos išstojimo iš ES?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip elgiatės atšilus orams?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Vitas Tomkus: IR ŽODIS TAPS KŪNU!
4. Ruoškitės: valdžia perka informaciją apie COVID-19. Gąsdinimų bus daug
5. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
6. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
7. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
8. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atmintį
9. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
10. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
11. Olava STRIKULIENĖ: Mes buvome teisūs, o „delfiukai“ ir „15minučiai“ vėl apsikvailino!
12. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
13. COVID-19 pandemija valdžiai apsimoka
14. Algimantas RUSTEIKA: Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)
15. Dvejopi standartai jau įgriso
16. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
17. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
18. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
19. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
20. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
21. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
22. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
23. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
24. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
25. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +8 C

+2 +8 C

 

+3 +9 C

+12 +16 C

+14 +17 C

 

+13 +15 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos