7 nuotr.Valstybės atkūrimo diena, kurią švenčia visa Lietuva, šiems žmonėms visada buvo ypatinga. Sovietmečiu nešiota giliai širdyje. Kaip ir giminės paslaptis apie parašą ant nepriklausomos Lietuvos valstybės dokumento dėjusį giminaitį. Ką reiškė būti signataro giminės atstovu, koks šeimos prisiminimuose liko Vasario 16-osios akto signataras Jokūbas Šernas, Petras Klimas, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis „Respublika“ klausė šių garbių vyrų giminaičių Tomo Šerno, Remigijaus Gulbino, Rimanto Smetonos ir Jono Lino Juozevičiaus.
Signataro, antrojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vienturtės dukters Aldonos Stulginskaitės-Juozevičienės sūnus Jonas Linas Juozevičius beveik kasmet aplanko Lietuvą. Su žmona Daina jie čia buvo ir daugiau nei prieš metus. Puikiai lietuviškai kalbantis Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs, Viskonsino valstijoje, Madisone, gyvenantis 64 m. gydytojas reumatologas J.L.Juozevičius tąsyk „Respublikai“ sakė, kad jau įprato, jog Lietuvoje sutikti žmonės negali atsistebėti jo panašumu į prezidentą A.Stulginskį. „Įdomiausia, kad paveldėjau ir senelio judesius, nors niekada nemačiau jo gyvo. Pirmą kartą, kai su žmona Daina pamatėme kino juostą apie Lietuvos prezidentus ir jame rodytus dokumentinius kadrus, kuriuose buvo prezidentas A.Stulginskis, buvome šokiruoti, - pasakojo J.L.Juozevičius. - Mano žingsniai vaikštant tokie patys, kaip ir jo, petys taip pat linguoja, kalbėdami abu rankomis taip pat maskatuojame. Tikrai įdomu, kad ne tik veido bruožai, bet ir judesiai yra genetiškai paveldėti. Nors nesu agronomas, kaip senelis, mokslai man, kaip ir jam, labai patinka. Aš taip pat daug skaitau, domiuosi žiniomis iš pasaulio.“
A.Stulginskis, vienintelis iš prieškario prezidentų nepalikęs savo Tautos, liko sovietų okupuotoje Lietuvoje ir patyrė visas šalį užgriuvusias negandas. 1941 metų birželį buvo suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto lagerius. Jo žmona Ona Stulginskienė ištremta į Komijos regioną. Aldona Stulginskaitė tuo metu mokėsi medicinos kursuose Kaune, tad tremties su tėvais išvengė. Baigusi 1944 m. medicinos mokslus Kaune, signataro dukra ištekėjo už kurso draugo Jono Juozevičiaus - šeima išvyko į Vakarus.
„Atsimenu, kai buvau mažas, su mama vis važiuodavome į Čikagos centrą siųsti siuntinių į Lietuvą“, - prisiminimais dalijosi A.Stulginskio anūkas. - Seneliai, grįžę iš tremties į Lietuvą 1956 metais, labai sunkiai vertėsi, močiutė buvo labai pasiligojusi, ji mirė 1960 metais. Siųsdama siuntinius sunkiai galą su galu suduriančiam seneliui mama padėjo jam išgyventi Lietuvoje.“
Pasak J.L.Juozevičiaus, signataro dukra ne kartą prašė Sovietų Sąjungos ambasadoje, kad išleistų A.Stulginskį pas ją, dukart važiavo į Vašingtoną, bet buvusio Lietuvos prezidento sovietai neišleido.
Faktai
Aleksandras Stulginskis (1885-1969)
Gimė Kutalių kaime (Raseinių apskritis).
1920-1926 m. ėjo Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Būdamas 84 m. mirė Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse.
