Norvegijoje auklėsite vaikus norvegiškai

15 metų Norvegijoje dirbanti probleminio elgesio specialistė Aušra LASTAUSKAITĖ su „Vakaro žiniomis" pasidalijo savo patirtimi ugdant vaikus, kurių šeimos turėjo reikalų su šia vaikų apsaugos tarnyba.

„Apie konkrečius atvejus ar straipsnius aš nekalbėsiu, kalbėsiu tik tai, ką žinau.

Iki 18 metų vaikas turi gauti tinkamą auklėjimą, t.y. visa tai, ko jam reikia vystytis, išsilavinimui gauti. „Barnevernet" (norv. Barnevern - vaikų apsauga) yra valstybinė Norvegijos institucija, atliekanti vaikų apsaugos funkcijas. Kiekviena savivaldybė turi „Barnevernet". Nacionaliniu lygiu Norvegijoje yra direktoratai, kaip pas mus ministerijos. Yra Vaikų ir jaunimo, šeimos direktoratas, ši institucija koordinuoja „Barnevernet" paslaugas.

Aš jau 15 metų dirbu mokytoja Stavangerio mokykloje. Taip pat dirbu laikino atokvėpio centre, dar konsultuoju tiek lietuvių, tiek kitas šeimas. Kiekvieną dieną susiduriu su konkrečiais atvejais, ne kiek su pačia „Barnevernet", bet su šeimomis, vaikais, kurie turi kažkokį santykį su šia institucija.

„Barnevernet" tikslas yra užtikrinti vaikui gerą auklėjimą, slaugą ir taip toliau. Vaikas turėtų gauti maistą, rūbus, reikalingus įgūdžius, išsilavinimą... Niekas nekreipia dėmesio, jei kokį kartą kitą vaikas, pavyzdžiui, ateina purvinas, nekarpytais nagais, bet jei tai - tendencija, vaikas stebimas mokyklos. Pedagogai, kiti darbuotojai mato vaiką kiekvieną dieną, jei jis - nuolat nenupraustas, neturi maisto, nuolat vėluoja, - aiškinamasi, kokia to priežastis.

Manęs anksčiau vis klausdavo lietuviai, ar yra taip, kad „Barnevernet" ateina ir atima vaikus? Vaikas iš šeimos paimamas tada, kai būna smurtas, narkotikų problemos, tėvų negebėjimas pasirūpinti vaiku, nes tėvai turi psichinę negalią ir pan.

Paprastas žmogus gali pranešti šiai institucijai, jei gatvėje pamato mušamą vaiką, galima anonimiškai telefonu pranešti ar per banką prisijungus pranešti oficialiai.

Norvegijoje sakoma: „Kiekvienas, kuris yra susirūpinęs dėl vaiko, turi pareigą pranešti". Kalbant apie įstaigas, kiekvienos jos pareiga, matant, kad kažkas yra negerai, kontaktuoti su „Barnevernet", - pasakoja Aušra Lastauskaitė.

- Jeigu vaikas dvi dienas neatsineš dėžutės maisto į mokyklą, kas Norvegijoje yra įprasta, jo šeima gali pakliūti į „Barnevernet" akiratį?

- Tikrai ne. Įstaiga privalo pranešti, jei įtaria, kad vaikas skriaudžiamas fiziškai, seksualiai, psichologiškai. Jeigu įtariama, kad vaikas skriaudžiamas, tėvai neprivalo būti informuojami, iškart pranešama „Barnevernet".

- Kodėl nepranešama tėvams?

- Tėvams nepranešama, kad nebūtų dar didesnio smurto.

O jei kokie rūbeliai purvinesni ar nagai nenukarpyti, ar vaikas vėluoja nuolat į mokyklą ir panašiai, tada kalbama su tėvais. Ir net ne vieną kartą.

Pati turiu atvejį - yra viena septintokė ukrainietė mergaitė, kuri į mokyklą neina vos ne metus. Mes ištisai kalbamės su mama. Aš, kaip mokyklos atstovė, sakau, „mes nerimaujame dėl jūsų vaiko". Manau, kad mokykla jau seniai turėjo pranešti „Barnevernet". Bet čia vadovai turi nuspręsti...

Ta ukrainiečių šeima atvažiavo 2022 metų pavasarį, yra trys vaikai, dvynukai trečiokai, o mergaitė septintokė. Ukrainoje mokykloje ji buvo lyderė. Ir kai atvažiavo į Norvegiją, gerai įsiliejo į klasę. Paskui mergaitė pradėjo praleidinėti pamokas ir nuo rudens į mokyklą praktiškai neina. Situacija taip toli nuėjo, kad mergaitę sugrąžinti į mokyklą beveik neįmanoma.

- Tai mamai su trim vaikais tiesiog reikia pagalbos, jai pačiai sunku.

- „Barnevernet" darbas yra tarpininkauti, padėti vaikui ir tėvams, jei nėra įgūdžių auginti vaiką. Čia kalbama ne apie vaikų atėmimą iš šeimos. Yra daug atvejų, kai patys tėvai kreipiasi, tiesa, daugiausia norvegai. Būna tėvai išsiskyrę ir panašiai. Tada įstaiga įsikiša į šeimą, ją konsultuoja.

Yra ir tėvų, kurie negeba būti tėvais. Pavyzdžiui, mano mokykloje yra du antrokai vaikai, gaunantys „Barnevernet" pagalbą. Vienas vaikas vis neatsineša daiktų, reikalingų į mokyklą, pramiega pamokas ir pan. Žodžiu, tėvai nesugeba pasirūpinti. Kitas atvejis - kad mergaitės mama svaiginasi narkotikais, medikamentais, alkoholiu, ta mergaitė pasakoja, kad namie ir valgyti pati darosi, ir kačiukus maitina, viską namie pati daro.

- Kai vaikas paimamas iš šeimos, kur jis atsiduria?

- Jeigu vaikas staiga turi būti paimtas iš šeimos, tam yra krizių namai, kuriuose vaikas būna tam tikrą laiką. Tai gali būti šeima, kuri yra savivaldybės įdarbinta kaip namai, arba barnevern institucija. Į šeimą krizės atveju vedami vaikai 0-18 metų amžiaus, o į instituciją 13-18 metų. Tokiuose krizių namuose vaikai būna tam tikrą laikotarpį, dvi savaites, mėnesį, kol vyksta tyrimas ir esant sprendimui paimti vaiką iš biologinių tėvų, ieškoma globėjų šeimos arba institucijos, kurioje vaikas gyvens. Institucijoje vaikas apgyvendinamas, jeigu nerandama tinkamų globėjų dėl didelių iššūkių, ir kai žinoma, kad biologiniai tėvai ateityje negalės pasirūpinti savo vaiku.

Paprastai laikinuose krizių namuose vaikai būna iki trijų mėnesių. Atvejų visokių: smurtas, alkoholis ar narkotikai, dideli elgesio iššūkiai, pavyzdžiui, būna vaikai vagiantys, kažką primušę, nelankantys mokyklos ir tėvai nebesusitvarko.

- Užsieniečiai bijo „Barnevernet", nes yra skirtinga kultūra, auklėjimas.

- Užsieniečiai bijo „Barnevernet" dėl kultūrinių skirtumų.

Ar tu važiuoji atostogauti, ar juo labiau - gyventi, turi pasidomėti, kokie yra įstatymai. Jeigu Jungtiniuose Arabų Emyratuose su maudymuku pradėsi degtinę gerti, tave gali uždaryti iki gyvos galvos. Ar kokioje Indijoje striptizą šoksi. Reikia pasidomėti šalies kultūra, įstatymais, kultūriniais dalykais. Norvegai yra labai už vaikus ir jų gerovę. Šeimos atvažiavusios turi prisitaikyti.

- O vaikai gali patys prisifantazuoti?

- Taip. Kai dirbau kitoje mokykloje, buvo atvejis „iš vaiko fantazijos". Tai labai skaudus dalykas tėvams. Buvo pirmokas vaikas, kurio mama išsiskyrusi ir susirado draugą, jie planavo persikelti į kitą miestą, vaikas turėjo eiti į kitą mokyklą. Akivaizdžiai berniukas niekur nenorėjo kraustytis ir mokykloje pradėjo pasakoti, kad mamos draugas jį muša, rankas laužo. Mokyklos bendruomenė matė, kad čia vaiko fantazijos, tačiau kadangi berniukas nuolat tai pasakojo, mokykla turėjo kreiptis į „Barnevernet", kad ši išsiaiškintų. Nes ne mokyklos funkcija aiškintis tokius dalykus.

Kitas atvejis - tėvai vaikui taisykles nustatinėjo, ką galima daryti, ko ne. Dėl žaidimų, planšečių. Vaikas mokykloje pasakojo, kad tėvai jam neleidžia to ar ano. Tokia situacija susijusi su įtarimu dėl smurto. Tokiu atveju tėvai neinformuojami. Gauna žinią iš policijos, kad ateitų į apklausą. Ir vyksta tyrimas.

Vaikas tikrai gali pasakyti tai, ko nėra.

- Būna atvejų, kad pasakius šeimai, jog pranešite „Barnevernet", šios susitvarko savo gyvenimą?

- Kai dirbau kitoje mokykloje, buvo vaikas, sergantis epilepsija, turintis kitų sutrikimų. Daug metų su tuo vaiku dirbau, su mama turėjau gerą santykį. Ta moteris išsiskyrė su savo sugyventiniu ir nuo tada vaikas pradėjo vėluoti į mokyklą, mama ateidavo vaiko pasiimti galimai apsvaigus. Įtarėme, kad ji vartoja vaistus nuo epilepsijos svaiginimuisi. Juo labiau kad žinojome, jog anksčiau moteris turėjo problemų dėl alkoholio. Taigi ją iškvietėme į mokyklą ir pasakėme, kad nerimaujame dėl vaiko ir ketiname pranešti „Barnevernet". Ir situacija susitvarkė.

- Jeigu tėvai neturi vaiko auginimo įgūdžių, ateina „Barnevernet".

- Taip, yra dar komunos, turinčios vaikų, jaunimo ir šeimos konsultavimo centrus, jie gali patarpininkauti, jeigu reikia kokių įgūdžių. Esu girdėjusi istorijų iš šeimų, kad jei reikia pagalbos, kaip auginti vaiką, tai šeimos konsultuojamos, siunčiamos į kursus. Jeigu vaikas dėl kokių priežasčių paimtas iš šeimos, tikslas yra jį sugrąžinti į šeimą, - jeigu įmanoma.

Jeigu tėvai yra narkomanai ar turi psichinę negalią, neįmanoma tikėtis, kad vaiku bus pasirūpinta.

Pas mus vaikų namuose yra berniukas, kuris ten nuolat gyvena, nes tėvai turi psichinę negalią. Jie vaiką tiek traumavę, dėl to jis yra toks, koks yra. Bet tas berniukas susitinka su tėvais, ar vieną kartą per savaitę po kelias valandas, ar visą dieną.

- Ar gali vaiką iš šeimos atimti, kai tėvai neturtingi; kai jie lankosi pas psichologą; kai saikingai pavartoja alkoholio per šventes prie savo vaiko?

- Aš praktikoje nesu tokių dalykų girdėjus, kad pasakyčiau, jog tai gali būti tiesa.

- Tenka Norvegijoje konsultuoti lietuvių šeimas dėl problemų?

- Teko konsultuoti vieną lietuvių šeimą, mama kreipėsi dėl devintokės dukros, kad padėčiau kaip privati konsultantė. Bet ten tokia tragiška situacija, tėvai iš vaiko padarė psichiškai nesveiką mergaitę. Man taip skauda širdį. Tėvai vaiku manipuliavo daugelį metų. Tampė vienas į vieną pusę, kitas į kitą. Tai mergaitei depresija, ji nutuko, į mokyklą neina. Baisu.

Mergaitė ateidavo pas mane ir net nenorėdavo grįžti namo. Tėvams pasakiau, kad jūs turite keisti bendravimą su vaiku. Pasakiau, kad jie padarė savo vaiką tokį. Tada tėvai atsisakė mano paslaugų. Tokie tėvai žaloja vaiką. Devintokė mergaitė sako, jog tėvai jos net autobusu neišmokė važiuoti... Ir daug tokių yra, nebūtinai lietuvių. Ir norvegų, ir kitų šalių piliečių.

Turėjau vieną autistuką iš Eritrėjos, mama perdėtai vaiku rūpinasi. Vaikinui dviejų metrų ūgio jau 17 metų, o mama jam batus užmauna, užtrauktuką striukės užsega. Tai perdėta globa. Vaikas turi lavinti įgūdžius, kurių jam reikia, kad jis galėtų normaliai funkcionuoti visuomenėje.