Mokykla „Tradicija“- unikalus reiškinys!

Nikolajus Zacharovas:

-Dvasinį tautos pagrindą lemia genetinė atmintis. Muzikos mokymasis žmogų ugdo, visam gyvenimui įskiepija jausmingumą. O folkloras suteikia ypatingą dvasinę laisvę, apdovanoja ilgus amžius kaupta liaudies išmintimi, drauge su minties gilumu ir humoru, suteikia džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi. Tokios savybės neabejotinai palengvins gyvenimišką kelią, padės lengviau suprasti save ir kitus, o tai daro bet kurį žmogų laimingesniu. Po „Tradicijos“ vaikai namo grįžta sustiprėję ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, kas neabejotinai yra labai svarbu.

-Deja, šiandieninis gyvenimas žmones, o ypač vaikus, atitraukia nuo jų kultūrinių šaknų. Populiaru, tai kas paprasta, lengvai suprantama- popsas ir pan., žmonės nebejaučia savo ištakų, praranda savo nacionalinį identitetą. „Tradicijos“ dalyviams tai negresia. Kiekvienais metais į šią vasaros mokyklą suvažiuoja didelis būrys vienminčių- vaikų, jaunimo, pedagogų. Tai jau tapo tikru folkloriniu judėjimu, prie kurio jungiasi įvairiausių tautų atstovai. Esame ypač dėkingi fondui „Ruskij Mir“, Maskvos miesto Tarpekonominių ir tarptautinių ryšių departamentui, Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos kultūros ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir visiems mūsų partneriams,- tęsia Irena Zacharova.

Mokyklos programa labai plati- tai ir apvaliojo stalo diskusija apie tautinių tradicijų išsaugojimo problemas, ir seminaras pedagogams, rusų kalbos pamokos, „Mirovaja derevnia“ serijos dokumentinių filmų peržiūros, ir nacionalinio šokio vakarai ir- didžiausia mokyklos vertybė- garsiausių folkloro pedagogų iš Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos praktiniai seminarai, kurie padeda jaunimui giliau suprasti istoriją ir tradicijas, o pedagogams, dirbantiems užsienio „tradicinės kultūros salelėse“ palengvina nelengvą jaunų žmonių, gerbiančių savo tautos tradicijas, o taip pat ir kitų šalia gyvenančių nacijų tradicijas, ugdymo procesą. Didžiausias dėmesys šiame kruopščiai organizatorių apgalvotame renginyje skiriamas, žinoma, vaikams bei jaunimui. Todėl rimtas ir skrupulingas muzikos mokymosi darbas mokykloje persipina su gyvais, linksmais žaidimais, vaikų teatro vaidinimais. Dauguma dalyvių pažįsta vienas kitą ne vienerius metus, todėl atrodo, kad visi jie- viena šeima. Ir tai nestebina- juk juos vienija Tradicija didžiąja raide- ilgaamžė, nacionalinė, galinga...
Olegas Leonidovičius Mukovskis, fondo „Ruskij Mir“ Sankt Peterburgo filialo direktorius:

-Mokykla- stovykla „Tradicija“- tai galimybė suvokti save mūsų nuolat kintančiame skaitmeniniame amžiuje, tai galimybė suprasti save, savo kultūrą, o taip pat priimti kitų šalia gyvenančių tautų kultūrą, meną, moralę ir psichologiją. Manau, kad geresnės patirties, kurią gaunate čia, negautumėte niekur kitur. Tikiuosi, kad dėka tokių mokyklų, tokių koncertų, tokio bendravimo Europa taps geresne ir harmoningesne. Noriu padėkoti ne tik dalyviams, bet ir organizatoriams už šį nuostabų renginį.

O štai kokiomis mintimis dalinasi tėvai, kurie drauge su vaikais dalyvavo „Tradicijoje“.

-Kaip greitai bėga laikas! Nepastebėjome, kaip pralėkė dienos Palangoje vasaros mokykloje „Tradicija“. Širdyje liko nepamirštami įspūdžiai! Ir tai suprantama, juk mokyklos dalyviai bendravo su  rusų folkloro dėstytojais, vaikų ir suaugusiųjų ansamblių vadovais, atvykusiais iš įvairių šalių. Kiekvieną dieną pedagogai vedė liaudies dainavimo, šokio, teatro, rankdarbių, rusų kalbos seminarus. Šie žmonės, turintys milžiniškas žinias, sugeba sužavėti ir patraukti visam laikui. Dėkojame už unikalią galimybę prisiliesti prie liaudies kultūros, už puikų renginio organizavimą, supratimą, šilumą ir gerumą iš visos širdies dėkojame Irenai bei Nikolajui Zacharovams ir visiems, kas prisidėjo prie mokyklos- stovyklos organizavimo.

-Mūsų vaikams tai didžiulė, su niekuo nepalyginama patirtis. Tai pasaulio pažinimas, akiračio praplėtimas. Tai puikių pedagogų mokymas, kuris suteikia mums ir mūsų vaikams gilias tradicijų ir folkloro žinias, atskleidžia meistriškumo paslaptis ir yra būtina mums, gimusiems ir gyvenantiems Lietuvoje. Bendraujant su atsidavusiais folklorui žmonėmis, gebančiais savo žinias perduoti kitiems, mes patys įgauname neįkainojamų patirčių bei suteikiame tokią galimybę savo vaikams. Juk šios mokyklos pedagogai ne tik savo srities specialistai, bet ir labai įdomūs, užsidegę žmonės, užkrečiantys savo energija šalia esančius. Netgi patys mažiausieji ansamblių dalyviai tai supranta jei ne sąmoningai, tai neabejotinai pajaučia širdimi. Vaikai, atvykę iš įvairių Lietuvos vietų bei užsienio, stovykloje susipažįsta, drauge mokosi, dalinasi patirtimi, žaidžia, neformaliai bendrauja. Visus juos sujungia meilė folklorui. Išsiskyrę jie vėl laukia susitikimo. Laikas vasaros mokykloje tarsi praskrieja. Visa ko kulminacija- baigiamasis koncertas, kuriame patys pamatome, kiek daug išmokome per tokį trumpą laiką. Už viską labai dėkojame savo pedagogams. Ačiū visiems, kas padeda ir palaiko. Tai labai reikalingas, įdomus ir, žinoma, svarbus įvykis!

Jiems antrina folklorinio ansamblio „Veretionce“ vadovė Marija Serebriakova iš Klaipėdos:

-Jau daug metų folklorinio ansamblio „Veretionce“ ir folkloro asociacijos „Večiora“ nariai iš Klaipėdos dalyvauja tarptautinėje vasaros folkloro mokykloje „Tradicija“. Tai be galo reikšmingas ir laukiamas įvykis mūsų kolektyvams. Ypatingai intensyvūs talentingiausių ir didžiulę patirtį turinčių pedagogų seminarai, bendri kolektyvų pasirodymai, bendravimas bei vienminčių laisvalaikis,- visa tai mums suteikia naujos energijos tobulėjimui.  Mokykla- stovykla „Tradicija“- tai tikra folkloro „injekcija“, padedanti mums tvirtai keliauti pasirinktu tradicinės kultūros pažinimo keliu.

Nuomonių kaleidoskopą pabaigia pokalbis su Maskvos senosios rusų dvasinės muzikos ansamblio „Sirin“ vadovu Andrejumi Kotovu: „Matau, kaip auga vaikai, kokių rezultatų jie pasiekia. Čia, Lietuvoje, Europos sąjungoje, ypač jaučiu rusų folkloro kaip pasaulinio reiškinio išsaugojimo lygį, vertę, kokybę.  Pačios seniausios dvasinės eilės, žinomos nuo XV amžiaus- vienuolynų poezija, senoji rusų dainuojamoji lyrika, o taip pat dvasinės XVIII- XIX amžių rusų poetų eilės. Ir vaikus tai domina. Tai nuostabu!“.

Šios ir kitos temos- tai tik maža dalelė to, apie ką buvo kalbama Palangoje liepos 3 d. pasibaigusioje mokykloje „Tradicija“. Kiek ten buvo aptarimų, dainų, šokių, žaidimų, draugystės ir vienybės!