Gal Žemaitaitis jau žvalgosi politinio prieglobsčio šalies?

Parodykite kitą politiką, kuris sulauktų tiek smūgių, tiek pasibjaurėtinų epitetų socialinėje erdvėje.

Parodykite kitą asmenybę, kurios už dantų nelaikomos pažiūros būtų sukėlusios tikrą „revoliuciją" - juk kultūrininkų protestai savo esme yra nukreipti pirmiausia prieš jį, atstovaujantį jiems svetimą lietuvybės ideologiją. Net savo bejėgystės priežastimi kai kurie socialdemokratai įvardija būtent jį, Žemaitaitį.

Na, o jis pats, neverkaujantis nei dėl jam priskiriamo vaidmens, nei dėl užgauliojimų, tikisi, kad ateis diena, kai savo žodį tars tylinti Lietuva.

- Žvilgtelėjus į aukštus jūsų reitingus socialinėse apklausose, kyla klausimas, ar jie tokie aukšti iš slaptos žmonių meilės ar iš atviros neapykantos?

- Jie rodo, kad bandymai mane demonizuoti nepavyksta, nes žmogus jau ima suprasti, kas yra ideologinė priespauda. Apžvalgininkai ir politologai pradilusiomis alkūnėmis nuolatos Žemaitaitį kala, teigdami, koks jis blogas, ir nesupranta, kodėl jų nuomonė neveikia reitingų. Taip yra dėl to, sakau jiems, kad žmonėms jūsų primetama nuomonė jau gerklėje stovi ir jie tyliai protestuoja prieš jūsų formuojamą poziciją.

Be to, nepasitikėdami kai kurių žiniasklaidos priemonių ir joms atstovaujančių žurnalistų pateikiama informacija, kai iš konteksto atskirai paimtos kelios frazės gali pasirodyti nesąmoningos, baisios ir net keliančios pavojų valstybei, patys pradėjome kelti savo informaciją į internetą, kad žmonės žinotų, kas yra prie ko.

Jaunoji šių dienų žurnalistika - tai nuomonių formuotojai ir interpretuotojai. Aš pasakau tris sakinius, o juos jie interpretuoja per kelis lapus. Ta problema, man atrodo, bus atėjusi iš praeito amžiaus, kai mūsų mokykloje atsirado teksto interpretavimas. Prisimenu, kaip atsisakiau rašyti interpretaciją Donelaičio laikmečio tema. Nors iš lietuvių turėjau dešimtukus, mėgau rašyti ir ne vieną literatūros premiją buvau gavęs, sakiau, kaip aš galiu interpretuoti laikotarpį, kurį subjektyviai perteikė Donelaitis, jei tuomet negyvenau ir to laikotarpio nepažinau. Pasakiau, kad nerašysiu ir nerašiau.

- Štai iš kur jumyse amžinas priešgina...

- Nemėgstu istorikų, - 99 proc. jų yra subjektyvūs, savo poziciją formuojantys iš tam tikros varpinės. Pavyzdžiui, Alfredas Bumblauskas man - ne istorikas, o fantazijų kūrėjas. Kad susidaryčiau savo nuomonę, skaitau be proto daug skirtingų vadovėlių. Man patinka kelti klausimus.

- Šiuo metu, aplankęs savo rinkiminę apygardą Žemaitijoje, tęsiate didįjį turą per Lietuvą. Su kokiais klausimais važiuojate, su kokiais atsakymais grįžtate?

- Paprastai savo rinkiminę apygardą aplankau tris keturis kartus per metus, na, o prieš trejus metus nutariau, kad reikia apvažiuoti Lietuvą ne kartą, kaip iki tol, bet du kartus. Kadangi Seimas turi mažiausią visuomenės pasitikėjimą, pirmiausia išaiškinu žmonėms, kas yra įstatymų leidžiamoji ir juos vykdančioji institucijos, kad kaltės dėl kylančių skandalų valstybės valdyme jie nesuverstų Seimui...

- Vadinasi teisūs tie, kurie sako, kad į susitikimus renkasi žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų žmonės?

- Oi, čia labai klystate. Ateina žmonės nuo gamyklų buvusių vadovų iki profesorių, nors dažnas atvejis, kai partijos atsiunčia po tris keturis šnipus, o viena politinė partija - girtų, kad jie provokuotų, kad rėkautų, trukdytų kalbėti. Be to, kai kurių rajonų merai draudžia lankytis susitikimuose su manimi ir kitais „Nemuno Aušros" atstovais.

Kunigas Ričardas Doveika, pasakęs, kad diduma lietuvių bijo kalbėti, būgštaudami kad su jais bus susidorota, buvo visiškai teisus: susitikimuose daugiau kalba žmonės, kurie patys ir jų artimieji niekaip nesusiję su vietos valdžia. Klaipėdoje vienas žmogus, vienas iš buvusių uosto strategų, man patikėjo porą dokumentų, - paklaustas, kodėl jų neparodė anksčiau, tarė to padaryti negalėjęs dėl užimamų pareigų; dabar jis pensijoje. Bet aš manau, kad Lietuvoje formuojasi lūžio taškas, ir mano reitingai tai paliudija; norisi tikėt, kad toks tylusis sąjūdis egzistuoja ir kad atėjus laikui jis iššaus.

- Kokios problemos labiausiai jaudina žmones?

- Kapčiamiesčio poligonas - vienas iš pagrindinių klausimų. Va, sako, jūs politikai nusprendėte... Klystate, sakau, parodykit, kur ir kada Seimas dėl jo balsavo... Aš nesu Valstybės gynybos tarybos narys. Į ją įeina Seimo pirmininkas, prezidentas, krašto apsaugos, užsienio, vidaus reikalų ministrai bei kariuomenės vadas. Jie ir priėmė sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono įkūrimo.

- Jei tikėsime skleidžiama informacija, jūs šitam projektui iš esmės nepritariate?

- Parodykite man, kur aš pasakiau, kad jo atžvilgiu esu priešiškai nusiteikęs. Aš tik uždaviau kelis klausimus ir iki šiol negavau į juos atsakymų. Dabar turime devynis poligonus ir, atrodo, ne visi jie dirba visu pajėgumu. Vienu poligonu naudosis vokiečių kariškiai, kitu naudojasi amerikonai, - kas atsitiko, klausiu, kad mūsų koalicijos partneriai iš poligonų išmeta lietuvius ir siūlo pasistatyti naują? Tarybiniais laikais buvusi 40 tūkst. okupacinė armija Lietuvoje išsiteko poligonuose, o mūsų 22 tūkst. su aktyvu kariškiams maža vietos?

Užduodu kitą klausimą: kaip efektyviai išnaudojami dabartiniai poligonai - 100 proc. ar 30 proc.? Atsakę į šitą klausimą, atlikę kaštų analizę, matysime, ar mums reikia milijardą investuoti į naują poligoną, ar galime išsiversti su jau esamais jų plotais, tas lėšas investuodami į oro gynybos navigacinę sistemą, kad nereikėtų skelbti ekstremalios situacijos dėl balionų iš Baltarusijos. Pagaliau man įdomu, ar su kaimynais lenkais buvo konsultuotasi, nes lenkai netoli sienos turi poligoną...

Aš iškėliau septynis klausimus, bet iš jų išgriebę kokį sakinį, ima ir priklijuoja etiketę: „Žemaitaitis prieš poligoną". Sakau, durniai esat, jei gaučiau atsakymus, gal mano nuomonė pasikeistų. Kita vertus, poligonas šiandien nė negali būti įkurtas, nes pagal įstatymą Kapčiamiestis yra gyvenamosios paskirties vieta, - savivaldybė, nepakeitusi bendrojo plano nuostatų, negali išduoti jam leidimo.

- Socialdemokratas Ruslanas Baranovas, interviu Eltai sako, kad jūs kenkiate visuomenei. Ne jis vienas laiko jus visuomenės kiršintoju. Galbūt susitikimuose su rinkėjais jums tenka imtis taikytojo ar atgailautojo vaidmens?

- Mėginu žmones įtikinti, kad Remigijus nėra mesijas, jis daro daug klaidų, nes kompiuteris ir tas klysta. Bandau išdėstyti savo poziciją viena ar kita tema, paaiškinti net edukuotam jaunimui, matyt, specialiai atsiųstam provokaciniais tikslais, kad užsimoję kitus kaltinti sovietiniu mentalitetu ir vadinti sovietinėmis šiukšlėmis rizikuoja apspjauti ir savo motinas, nekalbant apie senelius, mokytojus, kurie, tarkim, pagal sovietinę metodiką yra baigę pradžios mokyklą. Diskutuodamas su jais, kaskart įsitikinu, kad mes išsiauginome išsilavinusių, diplomuotų, bet kartu kvailų žmonių grupę, aš ją vadinu sekta.

Todėl politikams reikėtų kuo dažniau važiuoti į žmones ir aiškinti, kad būtent toji sekta mūsų tautą ir bukina. Maža to, šita sekta pasirenka taikiniu atskirus žmones ir jeigu jų nepasiseka parklupdyti, nusitaiko į jų šeimos narius... Kas atsakys už mano vaikų užgauliojimus? Pats kone kasdien susiduriu su grasinimais, tačiau nekreipiu dėmesio, nes grasinantys paprastai turi didelių psichologinių problemų.

- O persekiojamas LRT tarybos narys Jonas Staselis, jūsų manymu, irgi turėtų nekreipti dėmesio?

- Žemaitaitis Lietuvoje buvo ir tebėra piešiamas kaip marginalas, negebantis valstybiškai dirbti (nors nerasite nė vienos frakcijos Seime, kuri taip tvarkingai balsuotų valstybei reikalingais klausimais), bet Staselį kala tie patys edukuoti kvailiai, turintys aukštuosius išsilavinimus, Vilniaus „elyytas", kuris dar neseniai jį šlovino.

Dabar stebuklingu būdu tas žmogus, kuris darė gražiausias nuotraukas, tapo jiems priešu, dabar puskvailių sekta sako, boikotuokim Staselį, atsisakykim jo paslaugų, pasmerkę jį ne už tai, ką kuria, o už tai, kad jis atliko savo, Tarybos nario, pareigą pateikęs LRT tarybos narių klausimus dėl išlaidų, susijusių su protestų reklama.

Na, o protestus užkūrė sekta, kuri gina savo lovį, savo interesą (kultūringas žmogus neguls kryžiumi dėl lovio, jis eis ginti idėjos), kuri, kaip ir kiekviena sekta, turi dvasinį lyderį ir laukia, ką jis pasakys: pirmą valandą nakties pirstelės, ar ryte pirstelės, kad jau reikia pulti.

- Ne Gelūną turite mintyje?

- Vytautą Landsbergį. Gelūnas yra tik įrankis tinkamu laiku tinkamoje vietoje, jo moralė yra tokio lygio, kad jam iki dvasinio lyderio arba iki žmogaus, kuris galėtų kažką kurt valstybėje, toli toli. Dar gražiau, kai jis, Nacionalinio dailės muziejaus direktorius, taip nieko vertinga nesukūręs, ima grasinti prezidentui ir premjerei, kad susirinks visus muziejaus skolintus paveikslus. Žmogus, kuris galvoja, kad valstybė yra jo, laikytinas ligoniu.

- O kaip tada vertinti valstybės pareigūnus, kurie nužemintai nuryja šią piliulę?

- Čia ir yra visa bėda. Manau, nedelsiant turėjo būti atliktas neeilinis muziejaus veiklos vertinimas ir neadekvatus vadovas atleistas iš darbo...

- Ar adekvačiai elgiasi, jūsų manymu, Profesionalų žurnalistų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė, kuri grasinasi su savais ekspertais paruošti naujas LRT įstatymo pataisas?

- Jau sakiau, kad didelė problema Lietuvoje yra diplomuotas jaunimas, kuris neturi jokio suopročio gyvenime. Kaip ir šita bobelė, kurios tėvas buvo aktyvus konservatorių partijos sostinės Antakalnio skyriaus pirmininkas - ji skelbiasi kurianti savo darbo grupę ir teiksianti Seimui įstatymo projektus. Įsivaizduokite, kalba žurnalistė, baigusi universitetą, bet iš tikrųjų teisinė beraštė. Negali sakyt, kad kvaila kaip apuokas, nes įsižeis ir ji, ir feminisčių pulkas, bet kaip vadinti tą edukuotą moterį, kuri nesupranta, kaip priimami įstatymai.

Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kas turi įstatymo iniciatyvos teisę: prezidentas, vyriausybė, Seimo nariai ir piliečiai, surinkę tam tikrą parašų skaičių. Jinai įsivaizduoja esanti ir prezidentas, ir vyriausybė, ir Seimas.

- Balsavimas dėl LRT Seime parodė, kad ir Tautos išrinktieji - ne kažkas...

- Dėl to laikau savo pareiga paaiškinti žmonėms, kas balsavo už katiną Nuodėgulį ir kas užregistravo tiek pataisų (šiandien jų jau yra apie 900), išvardiju jiems pavardes: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Agnė Širinskienė, Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė ir t.t. Kadangi šunys ir katinai mūsų valstybėje neturi juridinės galios, tereikia įjungti protą ir vienu balsavimu atmesti teisinei logikai prieštaraujančias pataisas, bet koalicijos socdemai nusprendė žaisti demokratiją.

Veltui bandau jiems išaiškinti, kad, prieš svarstant naujas pataisas ar naują LRT įstatymą, pagal Seimo statutą turime baigti pradėtas procedūras. Jei jų nepabaigei, tas įstatymas galios tol, kol galios Lietuvos Respublika.

- Savo feisbuko paskyroje vis mestelite vadinamąjį elitą demaskuojančios informacijos. O kaip reaguojate pats, priskiriamas šitam sluoksniui, nes esą gyvenate ponų kvartale ir esate milijonierius?

- Savo įrašais noriu parodyti, kad jie - joks elitas. Jis nesupranta, kad jo galiojimo terminas labai trumpas - 3-5 metai. Pašlijusi jų moralė: jie šlovina iškrypimą, jie išpažįsta satanizmą, bet pasipuošę visažinio „patrioto" aureole, persekioja, puola ir nuteisia kitaip manančius, todėl aš verčiau būsiu kaimo elitas.

Žemaitaitis yra iš kaimo, jis yra nuo ūkio, jis keikiasi, kalba netaisyklingais sakiniais, nes jis toks, koks ir yra, gimęs tinkamu laiku tinkamoje vietoje, darbščioje šeimoje; tai paliudys kiekvienas ją pažinojęs. Taip susiklostė aplinkybės, kad Dievas mane atsiuntė į tą šeimą, - ne mes tą istoriją braižome, ją braižo kažkas Ten, Viršuje.

O žmogų apibūdina ne jo namas, mašina, pinigai, - jį puošia tai, ką jis turi viduje, tai svarbiausia, ką jis gali išsaugoti. O dėl namo visiems sakau: jeigu jūs nuvažiuosite ir Laurų kvartale rasite Žemaitaičio namą, aš perrašysiu jį jūsų vardu, nes nuo Žemaitaičio namo iki Laurų kvartalo - lygiai kilometras. Kita vertus, nepažįstu Lietuvoje milijonieriaus, kuris neturėtų skolų kupros... Jeigu man šiandien visas skolas reikėtų atiduoti, tai aš, ko gero, išeičiau gyventi į keturių kambarių butą.

- Negi tektų skolintis, jei Apeliacinis teismas jūsų byloje „dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdyto žydų tautos genocido menkinimo" pakeistų pirmosios instancijos teismo nuosprendį didesne bauda?

- Norėčiau tikėti, kad šį kartą teismui užteks sveikos nuovokos neperžengti protingumo slenksčio. Neabejoju, kad dalis visuomenės supranta, kad mano teismas buvo politinis procesas, siekiant įbauginti kitus: tylėkite, nes pasibaigs kaip Žemaitaičiui. Juk esu baudžiamas už kalbėjimą, už nuomonę. Praktiškai esu atsidūręs panašioje situacijoje, kaip tie opozicijos lyderiai, kurie dėl persekiojimų priversti palikti savo šalis. Gal ir aš turėčiau bėgt į Lenkiją ir prašyt politinio prieglobsčio, nes mane persekioja ir vieni, ir kiti? (Juokiasi.)

- Kodėl ne Vengrijon, kur, galima sakyti, jau pramynėt taką?

- Natūralu, kad vizitai vyksta į mums artimas šalis -Vengrija yra ES ir NATO narė. Esame dvi tautos, tačiau mūsų širdys plaka išvien, kai kalbame apie nacionalinius interesus. Susitikęs su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru aptariau galimybę prisijungti prie europinės politinės šeimos - grupės „Patriotai už Europą" Europos Parlamente. Apskritai bendrauju su visais politikais, kurie veikia ES valstybėse, susitikimų tik daugės. Šiandien jie opozicijoje, ryt jie - valdančiojoje daugumoje. Juodinimas ir puldinėjimas kitaip galvojančių daugiau duoda žalos, nei naudos.