Vis gilyn į privačios medicinos gniaužtus

„Siūlome sudaryti galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turi licenciją paslaugų teikimui, bet nėra sudariusios sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis, pacientams išrašyti ne tik kompensuojamuosius vaistus, bet ir pacientams reikalingas medicinos priemones ir medicinos pagalbos priemones", - dėsto Seimo nariai.

Viena iš siūlymo autorių Jurgita Sejonienė „Vakaro žinioms" paaiškino, kad siūlymas yra svarbus. Mat šiuo metu, jei pacientas kreipiasi į įstaigą, kuri neturi sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK), tos įstaigos gydytojas net negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų ar siuntimo į kitą gydymo įstaigą.

„Tada pacientas turi bet kokiu atveju grįžti pas savo šeimos gydytoją arba įstaigos gydytojas pacientą siunčia į įstaigą, kuri turi sutartį su VLK. Paciento kelias žymiai pailgėja. Tačiau visi žinome, kad dauguma gydytojų, dirbančių privačiose įstaigose, yra itin aukštos kvalifikacijos. Arba kartu dirba ir valstybinėje įstaigoje. O svarbiausia, kad tas specialistas yra licencijuotas. Tad nėra teisinga paciento kelią prailginti. Todėl ir teikiame tokį pasiūlymą, - dėstė J.Sejonienė. - Pacientas, susimokėjęs privačioje įstaigoje, gautų pilną paslaugą ir nebeturėtų eiti pas specialistus į kitas įstaigas."

Politikė pripažino, kad pacientų pasipiktinimas, jog reikia ilgai laukti valstybinėse įstaigose, nors tą pačią savaitę galima gauti paslaugas, jei už jas susimoki, yra pagrįstas.

„Tačiau įstaigos teikia paslaugų tiek, kiek yra sudariusios sutarčių su VLK ir kiek ši sumoka. Kartais ji sumoka ir už viršsutartines suteiktas paslaugas.

Eilių pas medikus problema Lietuvoje nėra kažkokia išskirtinė. Pas specialistus ir net šeimos gydytojus eilės visur yra. Tačiau pati išskirtinės problemos nematau. Jei pacientui nėra išskirtinės skubos, jei problema nekelia rimtų problemų sveikatai, nematau nieko blogo, jei jis gauna paslaugas po tam tikro laiko. O jei yra būtina skubi pagalba, paprastai gydymo įstaigos turi „ekstrinių talonų". Beje, dabar daug įstaigų teikia ir nuotolines paslaugas, kas eiles irgi mažina. Pavyzdžiui, jei žmogus serga lėtine liga, jis gali neiti į įstaigą - jei jis ilgą laiką vaistus vartoja ir šie tinka, jam paskambina netgi ne gydytojas, o slaugytoja ir vaistus „pratęsia", - tvirtino J.Sejonienė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas netgi tvirtina, kad eilės pas medikus trumpėja.

„Jeigu mes pasižiūrime į Europos Sąjungos šalis, tai matome, kad toje pačioje Skandinavijoje neretai patekimo pas gydytoją specialistą yra laukiama netgi 4-5 mėnesius, Airijoje kartais matome situacijas iki 9 mėnesių, kol yra patenkama pas gydytoją specialistą su savo problemomis. Aišku, yra ir geresnių pavyzdžių. <...> Tai klausimas: koks yra lūkestis dėl eilių? Įtariu, kad atsakymas būtų toks: kad ir kokios jos būtų, jos visada bus per ilgos", - Seime kalbėjo A.Pečkauskas.

Anot jo, Lietuva yra išsikėlusi tikslus, kad pas sveikatos priežiūros specialistą, kai kalbame apie kardiologą, pulmonologą, neurologą, būtų patenkama per 30 dienų, pas šeimos gydytoją - 7 dienas.

„Reikėtų suprasti, kokios tų eilių susidarymo priežastys, kurios irgi yra kompleksinės: kai kurios priklauso nuo nacionalinių teisės aktų, nuo siuntimo tvarkų, nuo apskritai bendro supratimo, kaip veikia mūsų sistema, kai kurios priklauso nuo gydymo įstaigų vadovų vadybinių sprendimų, registracijos proceso, IT sistemų naudojimo, kai kas priklauso nuo pacientų ir apskritai nuo visuomenės įpročių. Kaip, sakykime, ir tas klausimas, kuomet matome, kai didelė dalis pacientų, užsiregistravusių patekti pas specialistą, na, tiesiog neatvyksta ir neinformuoja sveikatos priežiūros įstaigos. Vadinasi, tų problemų yra įvairiais lygiais, o norint tą problemą spręsti taip pat reikalingos kompleksinės priemonės", - teigė A.Pečkauskas.